Bruknė – daugiametis visžalis krūmokšnis

Bruknė – daugiametis visžalis krūmokšnis, 10-30 cm – šliaužiantis, ilgas, šakotas. Lapai-odiški, smulkūs, standūs, daugiamečiai, su bukomis, šiek tiek įlenktomis viršūnėmis, apatinė pusė šviesiai žalia, gausiai taškuota, viršutinė – tamsiai žalia. Lapkotis trumpas. Žiedai – balti arba balsvai rausvi, susitelkę viršūnėse nusvirusiose kekėse, kartais pavieniai.

Vaisius rausva, apvali ir sultinga uoga. Sėklos smulkios, rausvai rudos. Žydi dažniausiai du kartus: gegužės-birželio ir liepos-rugpjūčio mėnesiais. Uogos pradeda nokti rugpjūčio pradžioje. Iš pradžių jos būna žalios, vėliau – baltos, o prinokusios – skaisčiai raudonos.

Bruknė paplitusi spygliuočių, taip pat mišriuose miškuose visoje Šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostoje. Nereta ji ir tundroje. Lietuvoje daugiausia auga retuose ir šviesiuose pušynuose, plynuose kirtimuose ir viržynuose, sutinkama taip pat beržynuose, eglynuose, drebulynuose, aukštapelkėse ir kitur.

Gydymui vartojami lapai ir uogos.

Lapai renkami iki žydėjimo, uogos – tik prisirpusios. Žaliava džiovinama tamsioje patalpoje. Uogose yra 84,1-88,4% vandens, 7-10% cukraus, 1,7-2,9% organinių rūgščių (obuolių, citrinos, benzoinės, oksalo, acto, glikolio, pirovyno, oksipirovyno ir kt.), 0,2-1,7% pektinų, 0,49% raugų, glikozidų (0,1% vakcinino, arbutino, ideinchlorido, likopino, zeaksantino), flavonų, vitaminų (0,5-6,1 mg% karotino, 0,02 mg% B₁, 0,02 mg% B2, 10-21 mg% C, 310-600 mg% P), mineralinių medžiagų (0,10-0,15% fosforo, 0,43-0,61% kalio, 68-87 mg% kalcio, 17-34 mg% geležies, 70-83 mg% mangano, 310-370 mg% magnio).

Lapuose yra 11-13% arbutino, hidrochinono, organinių rūgščių (ursolo, vyno, galinės, chino, elaginès), tanino, hiperozido, izokvercitrino, avikuliarino, kempferolo, ideinchlorido, 277 mg % vitamino C, ne daugiau kaip 6% melampsorino, salidrozido.

Bruknių lapų galeniniai preparatai (augale yra arbutino) pasižymi dezinfekuojamosiomis savybėmis, skatina šlapimo ir tulžies išsiskyrimą. Raugai pasižymi baktericidiniu poveikiu, gydo uždegimus. Katechininės medžiagos mažina kapiliarų pralaidumą. Galeniniai preparatai (antpilai ir nuovirai) vartojami sergant inkstų akmenlige, reumatu, podagra, artritais, spondilioze, nefritais ir cistitais.

Jie ramina, žadina apetitą ir gerina virškinimą.

Užpilai ir nuovirai gaminami santykiu 1:10 ir vartojami kaip šlapimo išsiskyrimų skatinantis vaistas (po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną). Prisirpusios uogos vartojamos kirmėlėms varyti ir sergant avitaminoze.

Lietuvių liaudies medicinoje bruknių lapai vartojami sergant inkstų, tulžies pūslės akmenlige, gastritais (kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas), kepenų ligomis, reumatu. Jų nuoviro duodama gerti žmonėms, kurie naktį nelaiko šlapimo. Be to, juo gydomi įvairios kilmės pabrinkimai. Nuovirui pagaminti reikia 20-30 g lapų ir trijų stiklinių karšto vandens. Mišinys verdamas 10 minučių, paskui perkošiamas ir geriamas tris kartus per dieną.

Ligoniams, nelaikantiems šlapimo naktį, liaudies medicina pataria gerti mišinį iš bruknių uogų, lapų ir jonažolių santykiu 1:1:2. Tris šaukštus mišinio reikia užpilti trimis stiklinėmis verdančio vandens paskui 10 minučių pakaitinti vonelėje, pripiltoje karšto vandens, perkošti ir gerti po vieną stiklinę tris kartus antroje dienos pusėje. Paskutinę stiklinę rekomenduojama išgerti einant miegoti.

Uogų užpilas labai tinka karščiuojantiems ligoniams, troškuliui malšinti.

Virtos bruknės su medumi rekomenduojamos sergant plaučių tuberkulioze. Žalias, mirkytas ir virtas bruknes patartina vartoti sergant gastritu, kai sumažėjęs skrandžio sulčių rūgštingumas.

Šviežias uogas ir jų sultis rekomenduojama vartoti tuomet, kai padidėjęs kraujospūdis. Iš bruknių verdamos uogienės, daromi kompotai, nealkoholiniai gėrimai, spaudžiamos sultys. Kadangi bruknių uogose (šviežiose, mirkytose, taip pat ir virtose be cukraus) yra benzoinės rūgšties, tai jos ilgai laikosi.