Šarvo durys Jūsų namams

Įsigijote butą penktame namo aukšte ir galvojate kaip jį apsaugoti nuo vagių? Šarvo durys bus pakankamai geras pasirinkimas. Dar reiktų pasirūpinti, kad vagis neturėtų galimybės pas jus patekti per kaimyno balkoną. Jei jūsų kokybiskos sarvo durys ir labai kokybiškos, bet vagis galės įeiti į kaimyno butą, o per jo balkoną perlipti į Jūsų, tada vis tiek nebūsite saugūs. Bute saugumą užtikrinti apskritai lengviau nei nuosavame name. Jei bute įsivesite signalizaciją ir turtą apdrausite galėsite būti praktiškai ramūs. Nors vagys sugeba išlaužti ir brangius seifus, kažin ar jie rizikuos laužtis į Jūsų butą matydami kokia apsauga jame. Tiesiog tai bus per didelė rizika, dėl jiems sąlyginai nedidelio turto.

Šarvo durys tikrai reikalingos

Jei gyvenate nuosavame name tada viskas daug kebliau. Šarvo durys tikrai reikalingos, tačiau reikalingos ne tik jos. Jei kalbame apie namo saugumą tai svarbios visos durys ir visi langai. Privatūs namai, kaip taisyklė, turi bent dvejas duris. Tad jei norite užsibarikaduoti bus reikalingos dvejos sarvo durys. Rūpinantis langų saugumu juos reiktų grotuoti. Bet kadangi grotos visiems asocijuojasi su kalėjimais tai vietoje jų dažnai montuojamos apsauginės žaliuzės. Būna, kad žmonės įsideda geras šarvuotas duris, gerus langus, bet pamiršta įėjimą į rūsį. Deja, to dažniausiai nepamiršta vagys. Jie tada patenka į rūsį, o iš rūsio į namų vidų. Tad jei jau nusprendėte, kad namui reikalingos šarvuotos durys, tada jos reikalingos ir įėjimui į rūsį. Nereikia galvoti, kad sarvo durys neįveikiamos ir nesugadinamos. Dažniausiai vagys bando įeiti į namus, bet jiems nepavyksta. Tačiau sarvo durys vis tiek sugadinamos. Tada reikalingas sarvo duru remontas. Bet jau geriau duru remontas nei apvogti visi namai.

Dažnai gyvenant nuosavame name turto būna ir kieme

Dažnai gyvenant nuosavame name turto būna ir kieme. Norint apsaugoti jį kyla daugiau problemų. Geriausia teritoriją aptverti. Kieme gali būti įvairių įrankių, džiovinamų drabužių, galų gale neužrakintas automobilis. Dėl šių priežasčių tvora nekliudys. Dar labiau nekliudys kieme lankstantis šuo. Dar geriau jei visa teritorija bus apšviesta. Labai gerai pasiteisina ir patys užsidegantys šviestuvai. Dėl jų bus ir vagiui baisiau ir jums aiškiau matyti kas vaikšto po teritoriją.  Norint užtikrinti aukščiausio lygio apsaugą teritorija turėtų būti stebima vaizdo kameromis, o visas turtas apdraustas.

Reikia nepamiršti ir ūkinių pastatų bei garažų. Kažin ar ten reikalingos sarvo durys. Bet palikti šių patalpų atvertų tikrai nereiktų. Atidarytos tokios patalpos tik trauks įvairių blogiečių dėmesį. Jie dažniausiai taikosi į garažus. Visiems aišku, kad privačių namų garažuose visada yra daug vertingo turto: žoliapjovės, ratlankiai, padangos.

Patiko? Pasidalink

Stogo izoliacinės plėvelės

Plėvelių sąmata bendroje namo ar netgi stogo įrengimo sąmatoje sudaro labai nedidelį procentą. Bet neteisingas medžiagos pasirinkimas, plėvelių panaudojimo ir jų savybių svarbos neįvertinimas gali  išlaidas šimteriopai išauginti. Vėjo izoliacija yra reikalinga tam, kad termoizoliacinės medžiagos neprarastų savo šiluminių savybių. Pagrindinė vėjo izoliacinės plėvelės savybė – nelaidumas orui, bet laidumas vandens garams. Ji visuomet įrengiama ant termoizoliacinio sluoksnio.

Nustatyta, kad termoizoliacinių medžiagų porose ir tuštumose, plyšiuose esantis oras yra geras šilumos izoliatorius tol, kol jis nejuda ir nesimaišo su šaltesniu oru. Todėl reikia įrengti vėjo izoliaciją, ypač svarbu teisingai įrengti vėjo izoliacinį sluoksnį ventiliuojamuose oro tarpuose, kad judantis oras “neišneštų” šilumos ir tokiu būdu nesumažintų atitvaros šiluminės varžos kelis kartusNiekas neabejoja, kad stogams reikalingos izoliacinės plėvelės. Vis dar kyla klausimų, kokią plėvelę ir kur kloti, kaip išsirinkti iš, atrodo, tokių panašių tinkamiausią, kuo jos viena nuo kitos skiriasi. Trumpai apžvelgsiu kur ir kodėl naudojamos izoliacinės plėvelės.

Antikondensacinė stogo plėvelė

Antikondensacinė stogo plėvelė – tai drėgmei atspari, neplyštanti pagalbinė priemonė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Antikondensacinė plėvelė apsaugo pastato apšiltinimo sistemą ir konstrukcijas nuo po stogo danga patekusio vandens.

1 Lentelė Antikondensacinės plėvelės techninė charakteristika

     
PARAMETRAI STROTEX 110 STROTEX 140
Svoris
Vandens garų difuzija
Atsparumas plyšimui su vinimi
Temperatūrinės panaudojimo ribos
Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui
Degumo klasė
Standartinis plotis
Standartinis ilgis
110 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb
140 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb

Antikondensacinė plėvelė

Plėvelės STROTEX 110 ir STROTEX 140 turi būti naudojamos pagal objekto techninį projektą, sudarytą remiantis esamomis statybinėmis instrukcijomis, kuriose įvertinamos plėvelių techninės savybės.

Pranašumai

  • pralaidi garams
  • nepralaidi vandeniui
  • dėl armavimo atspari plyšimui
  • elastiška ir lengvai montuojama
  • atspari UV spindulių poveikiui.

Difuzinė stogo plėvelė – tai „kvėpuojanti“, drėgmei atspari, neplyštanti plėvelė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Difuzinė plėvelė klojama ant gegnių ir tiesiogiai ant apšiltinimo medžiagų, nepaliekant vėdinamo oro tarpo po plėvele. 3 sluoksnių difuzinė plėvelė pagaminta iš „kvėpuojančios“ BP-Amoco plėvelės su mikroporomis, iš abiejų pusių padengtos aukštos kokybės apsauginiu sluoksniu. Gamybos technologija ir plėvelės medžiagos užtikrina jos tvirtumą, gerą garų pralaidumą ir atsparumą UV spinduliams. Kai užleidimai tvarkingai suklijuoti, hidroizoliacinė plėvelė  atlieka ir apsaugos nuo vėjo funkcijas. Naudojama stogo konstrukcijoms, kuriose, be išorinės drėgmės, garai gali kondensuotis į vandenį. Difuzinė plėvelė apsaugo stogo konstrukcijas ir apšiltinimo medžiagas nuo po stogu patekusio vandens, o iš patalpų vidaus per stogo konstrukciją prasiskverbusi drėgmė išgarinama pro plėvelę.
2 Lentelė Difuzinės plėvelės techninė charakteristika

PARAMETRAI 1300V 1300VD
Struktūra

Svoris

Vandens garų pralaidumas

Koeficientas Sd

Atsparumas plyšimui

 

Temperatūrinės panaudojimo ribos

Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui

Degumo klasė

Standartinis plotis

Standartinis ilgis

Gamintojo garantija

3 sluoksniai

95 g/m2

> 1300 g/m2/24 h

0,02 m

190 N/5cm

150 N/5cm

-400C iki +800C

4 mėnesiai

B2

1500 mm

50 mb

5 metai

3 sluoksniai

135 g/m2

> 1300 g/m2/24 h

0,02 m

230 N/5cm

160 N/5cm

-400C iki +800C

4 mėnesiai

B2

1500 mm

50 mb

10 metų

 

Difuzinė plėvelė ypatinga tuo, kad dėl specialaus audinio iš vidinės pusės ji praleidžia garus, o iš viršaus yra nelaidi drėgmei. Jei šilumos izoliacijoje bus susikaupusių garų, jie pasišalins per šią plevelę Membranomis yra vadinamos „kvėpuojančios“ plėvelės, kurios užtikrina apsaugą nuo atmosferinės drėgmės patekimo į konstrukciją, tuo pačiu metu praleidžiančios į išorę vandens garus.

Šios membranos pasižymi ypatinga mikrostruktūra, ir yra neaustinės medžiagos iš sintetinių žaliavų. Jų atsiradimą statybų rinkoje sąlygojo griežtesnės vakarų šalių statybinės normos.

Neginčytinas difuzinių plėvelių privalumas yra tas, kad tik jos leidžia racionaliausiai ir maksimaliai išnaudoti visą tarp gegnių esančią erdvę. Skirtingai negu kitos plėvelės, difuzinę membraną galima kloti tiesiai ant šilumos izoliacijos, todėl jos panaudojimas leidžia atsisakyti papildomo ventiliacinio tarpo, o vietoj jo įrengti papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį. Dėl to yra pagerinami šilto stogo temperatūriniai parametrai, mažinamos išlaidos šildymui, padidinama kambario erdvė. Difuzinės membranos dabar plačiausiai naudojamos rekonstruojant arba įrengiant mansardinius stogus, nes jų panaudojimas leidžia nekeisti esamų gegnių storio, pločio, bei visos stogo konstrukcijos.

Būtina paminėti, kad tik keletas šiuo metu esančių rinkoje membranų turi labai aukštus garų pralaidumo, bei vandens ir vėjo nepralaidumo parametrus. Jos yra tinkamos kaip pagrindinė postoginė danga. Kitos difuzinės plėvelės, kurių techniniai parametrai nėra pakankamai aukšti, ir ypač mažas vandens nepralaidumas (kai vandens stulpo aukštis yra mažesnis už 1 metrą) gali būti naudojamos tik stogo vėjo izoliacijai bei vertikaliose sienų konstrukcijose.

Toliau pabandysiu kuo aiškiau apibūdinti difuzinių medžiagų pagrindines savybes ir ką jos reiškia praktiškai. Apžvelgsiu tas savybes, dėl kurių  iškyla daugiausiai klausimų, ir į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.

Svarbiausios difuzinių plėvelių savybės:

  • Ilgaamžiškumas

Dauguma žmonių medžiagos ilgaamžiškumą supranta ne visai teisingai. Jų manymu, tai kažkokia nereali ir šiai dienai neaktuali jos savybė. Taip turbūt yra dėl to, kad tai nematoma medžiagos savybė.

Bet ilgaamžiškumas, tai ne vien metų skaičius. Tai reiškia, kad medžiaga nepraranda savo funkcinių savybių nei po savaitės, nei po pusės metų, nei po dešimties ar penkiasdešimties.

Todėl rinkdamiesi medžiagą, būtinai atkreipkite dėmesį į deklaruojamą medžiagos ilgaamžiškumą, teiraukitės, kiek medžiaga gyvuoja rinkoje, ar jos savybės sertifikuotos, ar pardavėjas gali prisiimti atsakomybę už siūlomą medžiagos kokybę.

Jūs turite žinoti, kas vyks Jūsų stoge. Pirmiausia, dėl Jūsų ir namo sveikatos. Antra, Jūsų investuoti pinigai į namo apšiltinimą nebeteks prasmės, kaip ir pati šilumos izoliacija, nes jei ant jos paklota izoliacinė medžiaga išretės, sudils ar galų gale išnyks, Jūsų šilumos izoliacinė medžiaga drėks, pūdys konstrukciją, ir negana to – didės sąskaitos už šildymą.

Visos Jūsų pasirinktos membranos savybės turi būti ne tik deklaruotos, bet patikrintos laiko ir patvirtintos laboratorinių tyrimų.

  • Vandens stulpo aukštis ( mmH2O > 1000 )

Dažniausiai techniniuose gaminių aprašymuose nurodomas plėvelės atlaikomo vandens stulpo aukštis. Daugeliui kyla klausimas, kaip gali susidaryti, pavyzdžiui, 1 m aukščio vandens stulpo slėgis ant šlaitinio stogo. Vokiečių mokslininkų duomeninis, esant stipriam šoniniam vėjui su lietumi ar pūgai, susidaro taip vadinamas dinaminis slėgis, kuris ir slegia plėvelę netgi didesne jėga, kaip 1 m vandens stulpo aukštis. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų.Vanduo ant plėvelės gali susikaupti ir išbūti tais atvejais, kai nepakankamai įtempta plėvelė, atsiranda užtvaros iš po stogo danga patekusių šiukšlių, stogo dengimo metu, ypač rudenį, ilgą laiką intensyviai lyjant lietui ir neuždengus stogo dangos. Netgi uždengus stogą, tam tikrose vietose susidaro pavojingos zonos, kuriose gali ilgą laiką laikytis susikaupęs vanduo. Tinkamai neįtempus plėvelės tarp gegnių, šlaito apačioje, karnizo mazge prieš lataką gali susidaryti vadinamosios „kišenės“. Tokios pat pavojingos vietos gali susidaryti aplink stogo langus, kaminus.

Sd <0,02 koeficientas

Sd koeficientas, m (vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storis). Tai reiškia, kad plėvelė praleidžia vandens garus taip pat kaip ir nurodyto storio oro sluoksnis. Populiariai – kuo jis mažesnis, tuo daugiau plėvelė praleidžia vandens garų ir atvirkščiai.

  • Vandens garų pralaidumas ( ~ 1300 g/m²/23h)

Garų pralaidumas (g/m²/24h esant 23°C 85% drėgmei). Ši savybė nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Šis skaičius turi būti kuo didesnis. Kuo didesnis medžiagos garų pralaidumas, tuo sausesnė konstrukcija.

  • Funkcinis medžiagos sluoksnis

Rinkoje siūlomas difuzines plėveles galima suskirstyti į viensluoksnes ir daugiasluoksnes. Pastarųjų gramatūra arba svoris yra didesnis dėl daugiasluoksniškumo. Bet svoris nusako tik medžiagos tvirtumą mechaniniam poveikiui. Šių medžiagų funkcinis sluoksnis yra apsaugotas mechaniniam poveikiui atsparia medžiaga. Bet svarbiausias yra membranos ar plėvelės funkcinis sluoksnis, užtikrinantis membranos vandens ir vėjo izoliacines savybes. Siūlomų rinkoje membranų sluoksniai svyruoja nuo 40 iki 150 mikrometrų. Yra tiesioginė priklausomybė tarp membranų vandens ir vėjo pralaidumo. Jeigu plėvelė pasižymi blogomis hidroizoliacinėmis savybėmis, lygiai taip pat ji bus prastas vėjo barjeras.

  • Atsparumas UV spinduliams

Tai yra svarbi savybė dėl to, kad ne visuomet pavyksta pakloti pagrindinę stogo dangą. Rinkdamiesi, atkreipkite dėmesį į šį parametrą. Nes jei medžiaga neatspari UV spinduliams, tai kad ir kokį trumpą laikotarį bus neapsaugota, praras savo funkcines savybes.

  • Temperatūrinis diapazonas

Temperatūrinis diapazonas turėtų būti kuo platesnis. Gali atrodyti, kad tokių temperatūrų mūsų klimatinėje zonoje nebūna. Bet tai iš tikrųjų reiškia, kad jei  klosite membraną tokios temperatūros ribose, jai visiškai nieko neatsitiks – ji nesideformuos ir nepraras savo savybių.

  • Ekologiškumas

Reikia sužinoti iš ko ir kaip pagaminta medžiaga, ar jos eksploatavimo metu neišsiskiria toksinės medžiagos ar kitos produkto sudedamosios dalys, ar joje nėra cheminių priedų, ar ji tinka visiškam perdirbimui.

Tyrimų metu nustatyta, kad, jei vėjo greitis 4 m/s, namas gali netekti daugiau kaip 30 proc. įrengtos R (šilumos varža) vertės. Vėjo izoliacija apsaugo konstrukciją nuo oro patekimo (infiltracijos) į ją. Tokiu būdu termoizoliacija išsaugo savo šilumines savybes.Blogas plėvelės įtempimas, neteisingas jos paklojimas, plėvelės nepersidengia, neužsandarinamos persiklojimo siūlės- tai pagrindinės klaidos klojant plėvelę.

Patiko? Pasidalink

Išorinių pamatų rūsio sienų stiprinimo ,dviejų remonto būdų palyginimas

Išorinės rūsio sienos (380mm) yra iš pilnavidurių molio plytų. Tačiau nuo ilgalaikių apkrovų, bei išorinio grunto spaudimo mūrinys yra truputį išsigaubęs, suaižejęs, matomi nedideli plyšiai, bendras pamato stovis patenkinamas.

Kyla grėsmė , kad pamatas gali griūti , nuo grunto šoninio spaudimo , į vidinę pamato pusę (rūsį). Kad išvengti grėsmingų padarinių , tokių kaip žmonių  žūtys ar net pastato sugriuvimo yra būtina pašalinti esamas deformacijas,bei sutiprinti išorinį pamato paviršių, padidinant sienos atlaikymo galią.

Galima rinktis iš dviejų galimų remonto būdų šiam atvejui:

  •                     -Pamatų stiprinimas betono stulpais su metalinėmis sijomis.
  •                     -Pamatų stiprinimas gelžbetonine  sienele.

Pirmu variantu – prakalamos skylės per pamatą, prakišamos metalinės sijos kurios vėliau bus įbetonuojamos į betoninius stulpus.Iš abiejų pamato pusių ,ties metalinėmis sijomis , įrengiami klojiniai betoniniams stulpams, kurie vėliau užpildomi sutankintu betonu.Esant reikalui tarpai tarp betoninių stultų gali būti tinkuojami ,arba aptaisomi gelžbetoniniu apvalkalu.

Antru variantu- rūsio sienos stiprinamos pristatoma gelžbetonine sienute iš vidinės pamato pusės visu perimetru. Kuri sutvirtina pamato paviršių bei apsaugo nuo tolesnių deformacijų.Kadangi esamas pamato stovis yra patenkinamas, nesimato didelių defektų kurie sumažintų pamato laikomają galią, pasirenku šį metodą.Tai optimalus būdas atsižvelgiant į esamą pamato stovį.

Reikalingi pastato išeities duomenys:

  • Gruntas                                                        priesmėlis
  • GVH                                                                      -3,50m
  • Žemės paviršiaus altitudė                             -0,70 m
  • Rūsio lubų altitudė                                       -0,32 m
  • Pamatų pado lygio altitudė                                    -2,80 m
  • Rūsio grindų lygio altitudė                                     -2,30 m
  • Rūsio patalpos aukštis                                    2,48 m

Remonto darbų atlikimo technologija

Pamatų stiprinimas su gelžbetonine sienele

  1. Pagal pateiktus paskaičiavimus (betoninių grindų dangos išradimo apimčių darbo kiekių skaičiavimo žiniaraštis) išardomos rūsio grindys iki grunto visu išorinės sienos vidaus perimetru 0,6m pločiu.
  2. Pagal paskaičiavimus bei brėžiniais iškasamos tranšėjos visu vidiniu sienos perimetru 0,4m gyliu iki pamato pado lygio.
  3. Siena nuvaloma vandeniu,kad paviršius geriau sukibtų su betonu, naudojant aukšto slėgio plovimo įrenginį dirbant ant žemės.
  4. Gręžimos skylės perforatoriumi, pagal pateiktus brėžinius. Gręžiama dvi skylės vienai sijai tvirtinti , viena viršuje kita pamato apačioje, 16mm storio ir 250mm gylio.
  5. Montuojami metaliniai loviniai profiliai dviem inkariniais  varžtais , 16mm skersmens, ir 250mm ilgio ,vienas profilio viršuje kitas apčioje.
  6. Konstrukcijų armavimą sudaro du tinklai T-1 ir T-2. Tinklai T-1 tvirtinami perimetru metalinės sijos apačioje. Tinklai T-2 tvirtinami perimetru nuo lubų (sijos viršuje).Tiklai tvirtinami juos privirinant prie sumontuotų lovinių profilių.
  7. Pastatomi klojiniai, sudarant 10cm tarpą tarp sienos ir klojinių vidinės pusės.
  8. Paduodant siurbliu betoną, jis pilamas į ruožus ir tankinamas išoriniu vibratoriumi.
  9. Sukietėjus betonui išardomi klojiniai (po 3,5dienų).
  10. Iškasos užpylimos iškastu gruntu, rankiniu būdu.
  11. Įrengiamos betoninės grindys, visu išardytų grindų perimetru.

Kad geriau įsisavinti žinias verta perskaityti: DARBO SĄNAUDŲ PASKAIČIAVIMAS PAMATŲ IŠORINĖS RŪSIO SIENOS REMONTO TECHNOLOGINIAM PROCESUI

Patiko? Pasidalink