Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią kavą

Byvytasss

Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią kavą

Su
stipria arbata išgeriama žymiai mažiau vandens. Pavyzdžiui,
japonai arbata geria iš 30-50 g talpos puodukų. Geriau išgerti per
tam tikrą laiką keletą tokių puodukų, negu vienu yru porą
stiklinių silpnos arbatos.


to, kas pasakyta, aiškėja arbatos gydomosios savybės. Tačiau
gydytis galima tik gydytojui rekomendavus, kad iš vaisto arbata
netaptų priešingybe.

Kaip
arbata paplito pasaulyje? Kinijoje jau X a. arbata tampa tradiciniu
nacionaliniu gėrimu, o Japonijoje masiškai paplito tik XVII a.,
nors kaip kulto gėrimas ji buvo žinoma keletas amžių anksčiau.

Į
Vakarų Europą 1517 m. pirmąkart arbatą atgabeno portugalai, o
1610 m. — olandai. Tačiau ji buvo geriama tik privilegijuotų
asmenų. 1664 m. Vest Indijos kompanija anglų karaliui padovanojo du
svarus arbatos. Rūmuose ji buvo pripažinta ir nuo tų laikų
Anglijoje tapo tradiciniu gėrimu.

Reikia
atsižvelgti tai, jog kava Europoje pasirodė anksčiau ir tapo
stipriu arbatos konkurentu. Svarbiausia čia buvo ne skonis, įpročiai
ar tradicijos. Viskas kur kas paprasčiau — kava tada buvo daug
pigesnė už arbatą. Ją gamino kolonijose, kur buvo naudojamas
pigus vergų darbas, o arbatą reikėjo pirkti Kinijoje. Su Kinija
daugiausia prekiavo Anglija ir Olandija. Nenuostabu, kad šiose
šalyse arbata labai paplito.

Arbatos
suvartojama labai daug nuo tada, kai Kinija prarado gamybos monopolį,
rinkoje atsirado arbata iš Indijos, Ceilono bei Indonezijos. Arbata
atpigo ir išpopuliarėjo. Bet šalių pasiskirstymas į „arbatos“
ir „kavos“ išliko. Iš dalies arbata populiarumo įgyja
Dankjoje, bet Prancūzija, Švedija, Norvegija, Vokietija, Austrija
išsaugojo polinki kavai. Tokį pasiskirstymą lėmė prekybiniai ir
politiniai XVII a. Vakarų Europos šalių ryšiai.

Rusiją
arbata atkeliavo ne iš Europos, o per Sibirą, kur buvo nutiesti
prekybiniai keliai į Kiniją ir Vidurinę Aziją. Caro rūmuose
arbata pasirodė anksčiau negu Anglijoje — 1638 metais. Gėrimas
patiko ir XVII a. pabaigoje Maskvoje arbata buvo prekiaujama
parduotuvėse kartu su pirmos būtinybės prekėmis. 1847 m. Maskvoje
buvo daugiau negu šimtas parduotuvių, prekiaujančių arbata, ir
apie 300 arbatinių.

Arbata
labai paplitusi Pietryčių ir Centrinėje Azijoje, taip pat Rytų
Afrikoje. Lotynų Amerikos šalyse viešpatauja kava, o Argentina yra
„arbatos“ šalis. Natūralu, kad artimųjų Rytų ir Šiaurės
Afrikos arabų šalys ištikimos kavos tradicijoms.

Atsakydami į šį klausimą, turime pakartoti daug ką iš to, kas pasakyta apie gerą kavą. Netikusiu plikiniu galima sugadinti bet kokią arbatą. Arbatą reikia ruošti visų pirma kruopščiai, tvarkingai ir laikantis palyginti paprastų taisyklių

Plikiniui reikalingos geros arbatžolės. Svarbiau netgi jų išsilaikymo lygis negu arbatos rūšis. Arbata labai higroskopiška, todėl ją sunku ilgai išlaikyti. Laikoma drėgnoje vietoje ji genda ir pelija. Be to, labai svarbu, kad arbatos pakeliai būtų hermetiški ir sterilūs. Namuose arbatžoles reikia laikyti stikliniuose induose su pritrintu dangčiu. Kaip ir kava, arbatžolės sugeria pašalinius kvapus, todėl jas reikia laikyti toliau nuo stipriai kvepiančių produktų.

Patiko? Pasidalink

About the author

vytasss administrator