TARPTAUTINIO KROVINIŲ VEŽIMO TEORINIAI ASPEKTAI

Tarptautinio krovinių vežimo esmė

Kroviniai – tai paruoštos vežti medžiagos, žaliavos, komplektavimo detalės, gatava produkcija, kurie priklausomai nuo agregatinės būklės yra įpakuoti, neįpakuoti arba supilti į tam tiktas talpas (Minalga, R. 1998). Tuo tarpu krovinių vežimai tarptautiniais maršrutais – tai bet kokie vežimai kelių transporto priemonėmis, pervažiuojant valstybės sieną (Baublys, A. 1996).

Tarptautinis krovinių vežimas – tai transporto priemonės kelionė, kai:

  • išvykimo ir atvykimo vietos yra skirtingose valstybėse narėse, tranzitu kertant arba nekertant vienos ar kelių valstybių narių ar šalių, kurios nėra Europos bendrijos narės, teritorijas;
  • transporto priemonės kelionė iš vienos valstybės narės į šalį, kuri nėra Bnedrijos narė, arba atvirkščiai, tranzitu kertant arba nekertant vienos ar kelių valstybių narių ar šalių, kurios nėra Bendrijos narės, teritorijas;
  • transporto priemonės kelionė tarp šalių, kurios nėra Bendrijos narės, tranzitu kertant vienos ar kelių valstybių narių teritorijas;
  • tuščios transporto priemonės, atliekančios šios rūšies transporto operacijas, kelionė (Bazaras, D., Vasiliauskas, A. V., 2010).

Transportas nesukuria naujų produktų, naujų prekių, o tik gabena produkciją, kuri suskurta pramonėje bei žemės ūkyje. Transportas, veždamas šią produkciją, atlieka gamybinį procesą – pakeičia šios produkcijos vietą, ją pristato vartotojui. Kitaip tariant, panaikina geografinį atotrūkį tarp gamybos ir vartojimo vietų (Vasiliauskas, A. V., 2011). Produkto gamyba tik tuomet galutinai baigta, kai produktas yra pristatytas į vartojimo vietą – vartoti arba toliau jį perdirbti (Baublys, A., 1996).

Tarptautinis krovinių vežimas yra būtinas, nes:

  • tarptautinėje gamyboje sinchroniškai turi veikti gamybos ir jos procesui reikalingų medžiagų aprūpinimo sistemos;
  • norint patenkinti atskirų regionų tam tikrų prekių paklausą, jas reikia iš pasiūlos šalies pervežti į į paklausos šalį (Minalga, R. 2001).

Vežimai ir ekonomika veikia vienas kitą. Ekonominiai pokyčiai lemia vežimų apimčių didėjimą. Vežimų paslaugų lygis ir galimybės nulemia investicijų lygį ir ekonomikos augimo tempą regione (Baublys, A., 2003). Dėl šios priežasties krovinių vežimo tarptautiniais maršrutais paklausai įtakos turi gamybos apimčių struktūriniai pokyčiai ir dinamika bei viso ūkio šakų įmonių mokumas (Bazaras, D., Vasiliauskas, A. V., 2010).

Pervežant krovinius iš vienos šalies į kitą dėmesys turi būti atkreipiamas į:

  1. transporto sferos, jo paslaugų rinkos būklę;
  2. skirtingų valstybių transporto politikos ypatumus;
  3. atskirų valstybių įstatymus ir tarptautines konvencijas bei sutartis;
  4. skirtingų transporto rūšių technines bei eksploatacines savybes;
  5. papildomų transportavimo operacijų (pakavimo, sandėliavimo ir vežimo) ypatumus;
  6. konkrečių maršrutų ypatumus;
  7. tarptautinės prekybos taisykles (Frazelle, E. H., 2002).
Patiko? Pasidalink

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad aplenkimas visada yra pavojingas manevras, todėl nereikia jo imtis, jeigu nėra absoliučiai būtina. Nedera pasiduoti apgaulingos savimeilės jausmui, kad mes turime važiuoti greičiau, negu kiti.

Pavojus lenkiant didėja, kai aplenkiančiojo ir aplenkiamojo automobilių greičių skirtumas esti nedidelis. Šiuo atveju aplenkimas užsitęsia ir padidėja jo kelias.

Iš aplenkiančiosios mašinos vairuotojo reikalaujama, kad lenkimo metu jis nedidintų greičio. Ši sąlyga būtina aplenkimo laikui ir keliui sutrumpinti.

Abu vairuotojai, tiek aplenkiantysis, tiek aplenkiamasis, privalo rūpintis šio manevro saugumu. Eismo saugumo sumetimais jie turi išlaikyti pakankamą šoninį atstumą tarp savo automobilių. Toks atsargumas niekada nepakenkia, netgi labai praverčia tuomet, kai vienas iš automobilių paslydęs ar dėl kitos priežasties nebegali išlaikyti tiesios krypties arba minutę ją praranda.

Vairuotojas, važiuodamas eismo juosta, esančia aplenkiamajam iš kairės, gali lenkti, jos nekeisdamas. Todėl neturi duoti jokio įspėjančio signalo posūkio rodikliu. Tačiau, kai lenkdamas vairuotojas turi pakeisti eismo eilę ir išvažiuoti į kairę, jis privalo laiku signalizuoti apie šį ketinimą posūkio rodikliu, kurį reikia išjungti iš karto, pakeitus eismo juostą, ir nepalikti įjungto aplenkimo metu.

Kokią dar sąlygą būtina įvykdyti prieš aplenkiant, kai keičiama eismo juosta? Vairuotojas privalo įsitikinti, kad savo manevru jis neperkirs kelio kitoms transporto priemonėms. Jis turi pasižiūrėti užpakalinio vaizdo veidrodį ir pasitikrinti, ar neketina kas nors jo lenkti kaip tik tuo momentu, kai jis pradės lenkti. Jeigu taip yra iš tikrųjų, vairuotojas turi atsisakyti šio manevro, išjungti posūkio rodiklį ir tol likti savo eismo juostoje, kol jį lenkiantysis automobilis baigs lenkti. Atsargumo ignoravimas tokiais atvejais ne kartą yra buvęs rimtų avarijų priežastimi.

Ypač reikia būti atsargiam, lenkiant dviratininkus ir motociklininkus, nes jų transporto priemonės pasižymi dideliu judrumu j šalis. Būtina, kad, jas lenkiant, atstumas tarp transporto priemonių būtų ne mažesnis kaip 1 m. Didesnis atstumas niekada nepakenkia.

Automobilių supirkimas Kaune

Kai mus kas nors lenkia, turime stengtis važiuoti tiesia kryptimi. Sis principas nepaprastai svarbus intensyvaus eismo ruožuose, transporto priemonėms važiuojant arti viena kitos. Pavyzdžiui, nedidelis automobilis važiuoja prie tramvajaus bėgių krašto, kad galėtų aplenkti gretimoje dešinėje juostoje lėčiau važiuojantį didelį sunkvežimį su priekaba. Nedidelis automobilis „įsitaiso“ tarp važiuojamosios dalies kairiojo krašto ir antrojo automobilio ir lenkia. Tačiau tam sunkvežimiui aplenkti reikia tam tikro laiko ir palyginti didelio atstumo. Visą šitą laiką nedidelės lengvosios. mašinos vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad aplenkiamasis sunkvežimis neišlįs kairę nė per pusmetrį. Priešingu atveju jis prispaustu lengvąjį automobilį prie tramvajaus bėgių. Todėl aplenkiamojo automobilio vairuotojas privalo važiuoti tiksliai tiesia kryptimi, nė kiek nuo jos nenukrypdamas, iki aplenkimo baigmės.

Prireikus tuo metu aplenkiamajam automobiliui lenkti kokią nors kliūtį, jo vairuotojas privalo šio manevro atsisakyti. Prieš kliūtį jis turi savo automobili pristabdyti, nekeisdamas važiavimo krypties arba nenukrypdamas nuo tiesiosios, ir lenkimą atidėti iki baigs manevrą aplenkimą pradėjęs vairuotojas.

Įspėjantieji ženklai yra trikampio formos, kurio viena viršūnė nukreipta aukštyn

Kabinos mikroklimatas tai kabinos oro temperatūra, drėgmė ir judėjimas

Patiko? Pasidalink

Patyręs vairuotojas visada sugeba gana tiksliai važiuoti atbuline eiga

Ypatingai nemalonu važiuoti sunkvežimių ir autobusų sraute, nes jų vairuotojai ne visada skaitosi su nedideliais lengvaisiais automobiliais, pastodami jiems kelią, reikalaudami suteikti pirmumo teisę sankryžose, neleisdami saugiai aplenkti ir trukdydami greitai važiuoti.

Jeigu vairuotojas turi važiuoti miesto centru intensyviausio eismo gatvėmis, jis negali tikėtis, kad šį kelią greitai įveiks, todėl turi būti kantrus ir ramus, Susierzinimas čia nepadeda, o tik padidina nervingumą, kuris yra saugaus automobilio valdymo priešas. Reikia žinoti ir sunkumus, ieškant stovėjimo vietos. Todėl vairuotojo neturi jaudinti, kad nuo automobilio stovėjimo vietos iki kelionės tikslo teks nueiti pėsčiomis kokį 100 metrų.

Vairuoti automobilį piko valandomis yra labai varginantis darbas, reikalaujantis pastovios ir didelės nervinės įtampos. Tokiomis sąlygomis vairuotojas pavargsta žymiai greičiau, negu ramiai važiuodamas mažiau intensyvaus eismo valandomis beveik tuščiomis miesto gatvėmis išeiginių dienų pirmoje pusėje. Jeigu vairuotojui reikia važiuoti piko valandomis, jis turi savos patirties pagrindu taip sustatyti maršrutą, kad užtektų minimalių psichinių ir fizinių pastangų.

Pirmieji Henrio Fordo žingsniai automobilių kūrime

Užpakalinio vaizdo veidrodžio vaidmuo

Sunku įsivaizduoti, kad galima būtų saugiai vairuoti automobilį be užpakalinio vaizdo veidrodžio. Lengvajame automobilyje yra mažiausia vienas toks veidrodis, įtvirtintas viršum priekinio stiklo arba po juo. Pro užpakalinį automobilio langą vairuotojas tame veidrodyje mato kelią už mašinos.

Šis veidrodis nepatogus tuo, kad jame negalima matyti lenkiančiojo automobilio, o jį reikia stebėti kuo įdėmiausiai. Todėl mašinose yra papildomas veidrodis, įtaisomas jos kairėje išorinėje pusėje. Šiame veidrodyje matoma ne tik tai, kas vyksta už automobilio, bet ir gretima kairioji eismo juosta.

Ketindamas įsilieti į transporto srautą, vairuotojas visų pirma pasižiūri į veidrodį, ypač į išorinį kairįjį. Tai būtina, kad patikrintų, ar nesiartina automobilis, kuriam turi suteikti pirmumo teisę.

Važiuodami taip pat privalome stebėti užpakalinio vaizdo veidrodyje, ar nesiartina automobilis, ketinantis mus aplenkti.

Vairuotojas – automobilių supirkimo priežastis

Mažindami greitį, turime pažiūrėti i užpakalinio vaizdo veidrodį, ar nėra užpakalyje automobilio, kuris galėtų mums niūktelėti. Tai ypač svarbu, kai esame priversti staigiai arba stipriai stabdyti. šiuo atveju stabdome taip, kad neatsitrenktume į kliūtį ir kad kas nors neužlėktų ant mūsų automobilio iš užpakalio. Vairuotojas privalo išmokti stebėti veidrodyje kelią už mašinos, o ypač iš kairės jos pusės, bet taip, kad nepamestų iš akiračio kelio prieš automobilį. Tai labai svarbu. To išmokstame, važinėdami.

Žiūrėdami į kelią pro priekinį stiklą ir stebėdami jį veidrodžiuose, bet kuriuo momentu žinome, kas vyksta priekyje ir užpakalyje. Ši aplinkybė padidina eismo saugumą.

Patyręs vairuotojas visada sugeba gana tiksliai važiuoti atbuline eiga, žiūrėdamas į užpakalinio vaizdo veidrodi. Tačiau sugebėti reikia treniruoti, kadangi, važiuojant atbuline eiga, visiškai kitaip sukamas vairas, negu važiuojant į priekį.

Automobilių maratonas per Azijos valstybes

Važiavimas atbuline eiga ir manevravimas

Patiko? Pasidalink

Esant plikledžiui, automobilis nepaklūsta vairuotojui, o stabdyti — pavojinga

Šaltis, sniegas ir lijundra

Šąlant reikia būti pasiruošusiam lijundrai, kuri yra ypač rimtas pavojus, jeigu patirtis nedidelė. Tokiu metu vairuotojas turi važiuoti labai lėtai ir dėl visa ko lengvai pristabdyti gerokame atstume nuo kliūties. Būtina žinoti, kad ledu padengti ruožai atsiranda staiga ir juos pastebėti sunku. Esant plikledžiui, automobilis nepaklūsta vairuotojui, o stabdyti — pavojinga. Važiuoti reikia labai atsargiai, kad nesusidurtume su kokia nors kliūtimi ar kas nors nesusidurtų su mumis.

Atsargiai važiuotina ir suvažinėtu bei sušalusiu sniegu. Tokiu sniegu padengtas kelias yra pavojingai slidus.

Kai oras šaltas, vairuotojas turi kvėpuoti taip, kad iškvepiamas oras nepatektų ant priekinio stiklo, kuris nuo to aprasoja ir apšerkšnija. Nors langą ir nuvalome, jis tuojau vėl užšąla. Vienintelė apsauginė priemonė — salono vėdinimas ir oro srovės nukreipimas į stiklą. Šiuo atveju gerai gelbsti skystis apšalusiems langams valyti. Suprantama, kad tokių sunkumų nėra, kai automobilyje yra šildytuvas, tiekiantis šiltą orą ant stiklo vidinės pusės.

Stovint šaltyje, nereikia įjungti rankinio stabdžio, mat, gali prišalti prie būgnų trinkelės ir bus labai sunku pradėti važiuoti.

Pirmosios eismo taisyklės, šviesoforai

Vairuotojas, sėsdamas į automobilį snieguotame kelyje, turi rūpestingai nuvalyti nuo avalynės padų sniegą, kad nebūtų slidūs, nes priešingu atveju padai slysta pedalais ir būna labai sunku vairuoti. Be to, koja gali nuslysti nuo pedalo ir šis skaudžiai suduoti į kojos kulkšnį. Jeigu koja nuo pedalo nuslys stabdant, netoli iki avarijos.

Užšalus automobilio durų rankenos spynai ir jo negalint raktu atrakinti, reikia įkišti raktą į spyną ir jo ąselę pašildyti degtuku arba žiebtuvėliu. Už keleto sekundžių duris atrakinsite.

Spynos negalima tepti tepalu, o, atvirkščiai, reikia išplauti benzinu, kad pašalintume tepalo likučius. Po šito ji neužšals. Galima į ją įlašinti lašą variklinės alyvos arba stabdžių skysčio, kurie taip pat neleis šalti.

Stipriai šąlant, vairuotojui dažnai taip pat esti šalta. Kai jam šalta, pastebimai sulėtėja jo reakcija ir pablogėja mąstymas. Vairuotojas turi į tai atsižvelgti ir atitinkamai būti atsargesnis, kompensuodamas tokią būseną stipresniu dėmesiu ir savalaikiu pavojaus numatymu.

Piko valandos

Kiekvieną dieną didėja transporto priemonių skaičius, ir todėl iškyla naujos kelių eismo problemos. Tokioms problemoms priskiriama ir gatvėse vis didėjančio automobilių srauto piko valandomis problema.

Eismo nelaimėse nukentėjusiųjų gyvybė priklauso nuo greitų ir teisingų vairuotojo veiksmų

Atidus stebėtojas tvirtina, kad piko valandos paprastomis dienomis yra ankstyvo ryto valandos, kai sunkvežimiai iš autotransporto įmonių važiuoja į savo kasdieninio darbo vietas. Paskui, tarp septintos ir aštuntos valandos, kelią užplūsta lengvieji automobiliai ir autobusai, vežantys darbininkus ir tarnautojus į jų pastovaus darbo vietas. Sis eismas greitai sumažėja, bet vėl išauga 14 val. ir trunka iki 16 val. ir netgi iki 17 val. Po to eismas truputį nurimsta ir daugiausia važinėja tik taksi. Vakare, maždaug valandai, vėl padidėja lengvųjų automobilių eismas. Jais važiuoja tūkstančiai keleivių į teatrus, kinus, restoranus.

Vairuotojas, kuris orientuojasi šiame „eismo tvarkaraštyje“, sugeba prie jo prisitaikyti ir važiuoti per miestą greitai ir saugiai. Piko valandomis daugelis vairuotojų linkę daryti vingį, kad aplenktų gatves, kuriose prie sankryžos dėl eismo reguliavimo susiburia šimtai automobilių. Pavažiavęs keletą gatvių į šalį ir tokiu būdu aplenkęs eismu perkrautą miesto centrą, nuovokus vairuotojas greitai nuvažiuoja palyginti laisvu lygiagrečiu maršrutu, kuriame nėra sankryžų ir grūsties. Ilgesnį kelią tikriausiai atperka laikas, o papildomai suvartotų degalų kiekis esti nedidelis.

Pirmosios eismo taisyklės, šviesoforai

Stabdžių sistemos ir vairo patikrinimas

Patiko? Pasidalink

Automobilio negalima palikti bet kurioje gatvės vietoje

Vairuotojas, suteikdamas kam nors tokią pagalbą privalo suprasti, kad formaliai jis neturi jokių specialių teisių ir jam galioja visi bendrieji kelių eismo taisyklių nuostatai. Tačiau jo niekas nepatrauks atsakomybėn už taisyklių pažeidimą, skubant nuvežti avarijos auką į ligoninę. Beje, ir šiuo atveju vairuotojas turi būti atsargus. Nuo tos pareigos jis niekada ir jokiu atveju negali būti atleistas.

Be automobilių su pirmumo teise, yra ir kitų transporto priemonių, kurioms negalioja kai kurie kelių eismo taisyklių nuostatai. Tai mašinos, dirbančios važiuojamojoje kelio dalyje: laistymo bei plovimo mašinos, skreperiai, mechaninės šluotos, asenizaciniai automobiliai, savaeigės kelio dangos remonto mašinos, šiukšlių vežimo mašinos ir įvairios transporto priemonės, skirtos eismo nelaimių pasekmėms pašalinti, pavyzdžiui, kranai tramvajams pakelti, automobiliai sužalotiems autobusams ir troleibusams vilkti, tramvajaus linijų remonto mašinos ir pagaliau techninės pagalbos automobiliai.

Kai kuriuose iš tų automobilių yra viršuje įtaisyta geltonos šviesos mirksinti lempa. Ji įjungiama tik važiuojant avarijos vietą, kad šią mašiną būty galima pastebėti tarp kitų automobilių ir palengvinti jai pravažiuoti. Pastebėti tokias mašinas išties labai lengva, nes jų bamperiai iš priekio ir iš užpakalio nudažyti baltomis ir raudonomis juostomis, kurios išsiskiria net ir intensyviame transporto priemonių eisme.

Rekordų šturmavimas druskos ežeruose — nutrūktgalvių išmonė?

Kiti vairuotojai privalo į šiuos automobilius atkreipti ypatingą dėmesį ir stengtis palengvinti jiems darbą, nepaisant to, kad jie dažnai trukdo įprastinių transporto priemonių judėjimui ir pažeidžia kelių eismo tvarką. Užtverdami kelią ir trukdydami pastatyti automobilį stovėjimo vietą, jie priverčia kitus pasitraukti šalį, pablogina važiuojamosios dalies matomumą net sankryžose ir posūkiuose.

Reikia būti atlaidiems automobilių vairuotojams, kurie dirba važiuojamojoje kelio dalyje, nes jie atlieka svarbias, visuomenei naudingas funkcijas. Visada žinotina, kad tie automobiliai gali netaisyklingai važiuoti; tai, tarkime, neatitinka kelių eismo taisyklių, bet būtina užduočiai įvykdyti.

Žalia banga – vienas iš geriausių sprendimų būdų prieš kamščius

Prasilenkdamas su laistymo mašina, kuri vandeniu laisto visą važiuojamosios kelio dalies plotį, vairuotojas turi būti pasiruošęs tam, kad, užvažiavus ant ką tik palaistyto kelio paviršiaus, staigiai pasikeis jo automobilio padangų ir kelio sukibimo koeficientas. Palaistytas kelias darosi slidus, ir dėl vairuotojo neatidumo automobilis gali pradėti pavojingai slysti ir įvykti nelaimė. Pasitaiko rimtų avarijų, kurių lengvai būtų pavykę išvengti, jeigu vairuotojai būtų buvę atsargesni (visų pirma sumažinę greitį ir sklandžiai stabdę), važiuodami nuo sauso kelio vandeniu palaistytą jo ruožą.

Automobilių supirkimas Kaune

Automobilio negalima palikti bet kurioje gatvės vietoje. Jis turi stovėti atitinkamoje vietoje, kad netrukdytų eismui ir negalėtų jo sužaloti kitos transporto priemonės, valdomos neatsargių vairuotojų arba vežėjų. Pasirinkdami stovėjimo vietą, vadovaujamės ne tik kelių eismo taisyklėmis, bet ir sveika nuovoka.

„Moskvičių“ modernizavimo būdus ir kryptis iš dalies lėmė valstybiniai bandomieji važiavimai

Vibracija — tai aukšto dažnio ir mažų amplitudžių virpesiai

Patiko? Pasidalink

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti

Vairuotojas turi išmokti privažiuoti prie šaligatvio taip, kad ratai neliestų jo krašto, ir sustoti nuo jo ne toliau kaip keletas centimetrų. Be to, žinotina, kad, pastačius automobilį vos keletu centimetrų toliau, negu reikalaujama, sumažėja važiuojamosios dalies naudingas plotis. Labai dažnai mus erzina aplaidus vairuotojas, kuris, palikęs savo automobilį už metro nuo šaligatvio, trukdo mums pravažiuoti.

Jeigu toje gatvėje nėra vietos stovėti, geriausia nuvažiuoti iki artimiausios susikertančiosios gatvės ir ten pastatyti automobilį, suprantama, kai toje gatvėje neuždrausta stovėti. Deja, dideliuose miestuose ne visada lengva surasti stovėjimo vietą. Todėl daugelyje miestų išskiriamos specialios aikštelės ir važiuojamosios kelio dalies atkarpos. Jose pastatyti informaciniai ženklai kviečia vairuotojus čia statyti automobilius.

Pažymėtoje stovėjimo vietoje visada reikia stengtis užimti kiek galima mažiau vietos ir pastatyti automobilį tvarkingai, neužstojant įvažiavimo.

Kelių eismo taisyklės leidžia ant šaligatvio statyti lengvuosius automobilius ir mažo kraulumo sunkvežimius dviem šoniniais ratais su sąlyga, kad jie netrukdytų čia einantiems pėstiesiems. Šiuo atveju automobilio neužimtas šaligatvio plotis turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 m. Neleidžiama statyti automobilį taip, kad ant šaligatvio būtų du jo priekiniai arba užpakaliniai ratai.

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Užvažiuoti dviem šoniniais ratais reikia ne ant paties šaligatvio krašto, o kiek galima giliau, nes važiuojamojoje kelio dalyje lieka daugiau vietos ir tai palengvina eismą.

Vis dažniau galima pamatyti informacinį ženklą „P“, po kuriuo pritvirtinta lentelė su automobilių sustatymo planu, t. y.: išilgai gatvės prie šaligatvio borto, kampu, statmenai judėjimo krypčiai, ant šaligatvio išilgai, kampu arba statmenai ir t. t.

Vairuotojas, pamatęs tokį planą, privalo juo vadovautis ir nestatyti automobilio kitaip, kad nesukeltų netvarkos ir nesumažintų patogumo, kurį užtikrina taisyklingas automobilių sustatymas už kelio važiuojamosios dalies.

Kartais reikia užvažiuoti ant šaligatvio su aukštu bortu. Jeigu galima, važiuojama ant jo statmenai ir labai lėtai tiek priekiniais, tiek ir užpakaliniais ratais. Tokiu būdu nesužalojamos padangos.

Kuo pakeri žiūrovus neįprastų automobilių lenktynės?

Uždraustoje vietoje ne tik neleidžiama automobilio statyti, bet ir sustoti. Pagal kelių eismo taisykles reikia palikti laisvus:

15 m gatvės ilgio į vieną ir į kitą pusę nuo tramvajaus, autobuso ar troleibuso sustojimo ženklo (taip pat ir tuo atveju, kai tramvajaus sustojimo vietoje yra saugumo salelė);

10 m nuo sankryžos,

5 m nuo pažymėtos pėsčiųjų perėjos.

Šie apribojimai įvesti tuo tikslu, kad vairuotojai galėtų matyti pėsčiuosius, einančius į važiuojamąją dalį, o pėstieji galėtų įsitikinti, kad prie perėjos neartėja jokia transporto priemonė. Be to, jie padeda vairuotojui orientuotis sankryžos situacijoje, nes neužstoja stovintis automobilis.

Automobilių supirkimas Kaunas ir ne tik tais.

Taip pat nevalia stovėti prieš įvažiavimą į namo vartus bei tose vietose, kur automobilis gali užstoti kelio ženklą, ir ypač įspėjantį ženklą, kad artėjama prie gatvės, kurioje galioja pirmumo teisė.

Vairuotojų darbo laiko normavimas ir paskirstymas

Tinkami rūbai vairuotojui – neatsiejamas dalykas vairuojant

Patiko? Pasidalink

Prasilenkti — ne visada paprasta

Automobilio vairuotojas, net ir turėdamas pirmumo teisę prieš tramvajų, įvažiuojanti į eismo ratu kelią, visada privalo atsiminti, kad tramvajų sunku sustabdyti, kad jis didelis, sunkus ir „kietas“ ir susidurti su juo labai pavojinga. Todėl nepatartina labai energingai naudotis savo pirmumo teise, o reikia atsargiai veikti. Kas iš to, kad vairuotojas ir liko teisus, betgi jo automobilis susidūrė su tramvajumi, kuris privalėjo sustoti, o nesustojo.

Kai tramvajaus bėgiai eina aikšte su eismu ratu aplink skverą, automobilio vairuotojas gali jį lenkti tiek iš dešinės, tiek ir iš kairės pusės, nes važiuoja vienos krypties eismo keliu. Tik privalo nepažeisti bėginių transporto priemonių pirmumo teisės.

Prasilenkti — ne visada paprasta

Kaip žinoma, prasilenkia du, priešingomis kryptimis važiuojantys, automobiliai. Miesto gatvėse prasilenkti yra lengviau, negu užmiesčio keliuose, nes miesto gatvės esti platesnės ir priešingomis kryptimis važiuojančius automobilius skiria gatvės viduriu einanti linija.

Tačiau kartais, ypač siaurose gatvėse, tenka labai arti prasilenkti. Tad vairuotojai, kad būtų saugu, čia visada turi laikytis pakankamo atstumo tarp automobilių. Niekada nereikia rizikuoti ir prasilenkti nedideliu atstumu. Toks prasilenkimas netgi dėl nedidelės vairuotojo klaidos arba kitais atvejais nepavojingo slydimo gali sukelti pavojingą susidūrimą, juoba kad vieno automobilio greitis kito automobilio greičio atžvilgiu yra abiejų automobilių greičių suma.

Automobilių supirkimas Kaunas

Prasilenkiant siaurose gatvėse, visada slypi pavojus, kad iš už priešinio automobilio pasirodys neatsargus pėstysis, ypač vaikas. Todėl vairuotojas privalo itin atidžiai žiūrėti, kas dedasi už priešinio automobilio, ir pavojaus atveju būti visada pasiruošęs duoti įspėjantįjį signalą ir sustabdyti savo automobilį.

Aplenkimu vadinamas manevras, lenkiant greta važiuojančią transporto priemonę, kuri juda mažesniu greičiu. Čia abi transporto priemonės rieda viena kryptimi. Greičiau važiuojanti transporto priemonė vadinama aplenkiančiąja, o lėčiau važiuojanti — aplenkiamąja. Nedera painioti aplenkimo su prasilenkimu, kai transporto priemonės važiuoja priešingomis kryptimis.

Sugebėjimas taisyklingai ir saugiai aplenkti yra sunkiausias menas automobilio valdymo technikoje. Aplenkiant reikia būti ypač atsargiam, nes paprastai tai atliekama didžiausiu leistinu greičiu.

Mechaniniai virpesiai – triukšmas ir vibracija

Kai mūsų automobilis važiuoja paskui kitus automobilius vienoje eilėje, mes jų nelenkiame, nors jie važiuotų ir kiek lėčiau, negu leidžiama. Tarkime, mes išvažiavome iš eilės į kairę, pasiruošę lenkti, ir pamatėme, jog prieš ketinamą aplenkti automobilį važiuoja dar keletas transporto priemonių. Ką gi tada daryti? Pasilikti kairėje važiuojamosios dalies pusėje negalima. Vadinasi, reikia „Įsisprausti“ tarp greta mūsų važiuojančių automobilių, tačiau tuo įrodysime, kad mums trūksta vairavimo kultūros, sukelsime sąmyšį eisme ir priversime kitą vairuotoją stabdyti, o tai, savo ruožtu, sudarys keblumų už jo važiuojančiam vairuotojui.

Kaip žinoma, aplenkti galima tik tada, jei pakankamas kelio tarpas prieš aplenkiamąjį automobilį yra laisvas. Vairuotojas turi tuo įsitikinti, prieš pradėdamas manevrą. Tam jis privalo pasižiūrėti pro priekyje važiuojančio automobilio užpakalinį stiklą. Beje, to padaryti negalima, kai priekyje rieda krovininis automobilis. Tuomet reikia atsargiai išvažiuoti kiek kairę apsižvalgyti, bet kartu būti pasiruošusiam greitai „pasislėpti“ už priekinio automobilio, jeigu pasirodytų priešinga kryptimi važiuojanti mašina.

Yra du apsisukimo būdai su automobiliu

Slydimas neatskiriamai susijęs su automobilio valdymu

Patiko? Pasidalink

Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių

Įsidėmėtina, kad transporto priemonės, artėjančios iš priešingos krypties ir važiuojančios tiesiai, naudojasi pirmumo teise prieš automobilį, sukantį į kairę. Be to, pirmumo teisę turi taip pat tramvajų, kaip bėginių transporto priemonių, vairuotojai, kuriems privalome pripažinti pirmumo teisę netgi tuo atveju, kai jie suka, o mes važiuojame tiesiai. Sukant j kairę, jokiu būdu negalima tol kirsti važiuojamosios dalies ašies, kol nepravažiuos visos transporto priemonės, riedančios iš priešingos pusės. Taip pat nevalia užlipti ant tramvajaus bėgių, einančių gatvės ar kelio viduriu, jeigu tai trukdo tramvajui judėti.

Intensyvaus eismo sankryžoje, netgi reguliuojamoje šviesoforu, reikia vadovautis reguliuotojo gestais, be kurių pagalbos sukti kairę ne tik sunku, bet dažnai netgi pavojinga arba iš viso neįmanoma. Reguliuotojas, pamatęs įjungtą kairiojo posūkio rodiklio signalą, nurodys to automobilio vairuotojui vietą, kurioje teks palaukti, ir paskui, tinkamu momentu sustabdęs 1 minutei eismą priešinga kryptimi, paleis jį į susikertančiąją gatvę. Šiuo atveju vairuotojas nežiūri šviesoforo signalų, o tik atidžiai seka reguliuotojo gestus ir veikia pagal jų nurodymus. Beje, visada, netgi šiuo atveju, būtina praleisti pėsčiuosius, pereinančius važiuojamąją susikertančiosios gatvės dalį, sustojant prieš pėsčiųjų perėją ir laukiant, kada bus galima toliau važiuoti.

Kairiojo posūkio manevras yra vienas iš sunkiausių ir pavojingiausių. Jam reikia sugebėjimo tiksliai suvokti situaciją ir mokėti valdyti automobilį griežtai pagal eismo taisykles. Bet koks neatidumas arba nedidelė rizika sukelia mažų mažiausia sąmyšį, o tam tikromis situacijomis net avariją ir paprastai nemažą, nes transporto priemonės iš priešingos krypties rieda dideliu greičiu ir jų vairuotojai esti įsitikinę savo pirmumo teise. Ir pagaliau posūkis į kairę gali būti iš viso uždraustas. Todėl vairuotojas turi atidžiai pasižiūrėti, ar nėra prieš sankryžą draudžiančiojo ženklo.

Dar vienas patarimas vairuotojams, mažiau patyrusiems ir atvažiavusiems iš miestų bei gyvenviečių su ne tokiu intensyviu eismu. Šie vairuotojai turi planuoti kelionę per didelio miesto centrą su intensyviu judėjimu taip, kad netektų sukti į kairę. Geriau ir saugiau jiems važiuoti per sankryžą tiesiai ir namų korpusus lenkti iš dešinės, kad, vis pasukdami į dešinę, galėtų išvažiuoti j gatvę, į kurią ketino ,patekti sankryža. Važiuodami toliau šia gatve, vairuotojai galės kirsti sankryžą tiesiai ir pasiekti tikslą be sunkaus ir pavojingo kairiojo posūkio.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Baigiant reikėtų padaryti tokį perspėjimą. Vairuotojas, važiuojantis už kito automobilio, pamatęs, kad šis pamažu suka važiuojamosios dalies vidurio link, nors ir neįspėdamas kairiuoju posūkio rodiklio signalu, visada turi pagalvoti, kad tas automobilis gali sukti kairę nebūtinai prieš sankryžą arba joje. Jis gali pasukti ir į kairėje gatvės pusėje stovinčio namo vartus. Todėl, pamačius, kad priekyje automobilis suka važiuojamosios dalies vidurio link ir tuo metu įsižiebia jo „stop“ signalas, elgiamasi taip, tarsi tas automobilis suktų kairę, netgi neįspėjęs, nors eismo taisyklės reikalauja įspėti. Vairuotojas neturi lenkti to automobilio iš kairės, o lenkdamas jį iš dešinės, privalo atidžiai stebėti, kad neišeitų arba neišbėgtų iš už jo pėstysis ir nepatektų tiesiog po jo automobilio ratais. Patyręs vairuotojas visada lengvai sugeba numatyti priekyje važiuojančio vairuotojo ketinimą vien tik pagal jo automobilio padėties pasikeitimą ir pagal greičio sumažinimą ir imasi reikalingų atsargumo priemonių.

VARIKLIO IR VARANČIŲ RATŲ KOMPONUOTĖS

REGĖJIMO NAKTĮ FIZIOLOGIJA

Patiko? Pasidalink

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas

Eismo greičio sumažinimui turi įtakos padangų ir kelio sukibimas. Kai kelias slidus, jo danga iš bazaltinio tašyto akmens arba asfaltbetonio nuzulinta, be to, dar ir šlapias, vairuotojas turi gerokai sumažinti greitį. Šiuo atveju svarbus patarėjas yra jo daugiametė patirtis. Turėdamas tokią patirtį, vairuotojas veikia atsargiau, negu, sprendžiant iš pirmo žvilgsnio, reikėtų, nes kitaip jis gali patirti didelių nemalonumų bei susidurti su rimtais netikėtumais.

Gali tekti riboti greiti ir dėl sunkių eismo sąlygų, pavyzdžiui, kai važiuojamojoje dalyje ar šalia jos yra vaikų, važiuojamąja dalimi dažnai vaikšto žmonės, kai intensyvus transporto priemonių eismas, siauras kelias, sunku prasilenkti su kitomis transporto priemonėmis. Tokiomis sąlygomis geriausias patarėjas mūsų sveika nuovoka.

Kaip matyti iš viso, kas pasakyta, kelio ruože leidžiamas greitis ne visada yra saugus. Tačiau greitis, viršijantis leistiną, tikriausiai bus pavojingas.

Ne visada pavojingas yra vien per didelis greitis. Pavojingas gali būti ir labai mažas greitis. Pavyzdžiui, vienas vairuotojas važiuoja labai lėtai, o kiti prieš ji ir už jo — greitai; tuo lėtai važiuojantis ne tik tampa kliūtimi, trukdančia eismui, bet ir sudaro pavojingą situaciją. Tokia situacija kyla dėl to, kad, vienam automobiliui riedant lėtai, kitų automobilių vairuotojai esti verčiami ji lenkti siaurame kelyje ir intensyvaus priešpriešinio eismo sąlygomis. Panašios padėtys dažnai pasitaiko siaurame kelyje, tuneliuose ir riboto pločio vietose. Tokiais atvejais reikia prisitaikyti prie kitų automobilių greičio.

Ženklai, draudžiantys stovėti arba sustoti

Bendra pastaba: greičio normavimas glaudžiai susijęs su automobilio stabdymo keliu. Patyręs vairuotojas, vadovaudamasis savo patirtimi, moka greitai nustatyti to kelio ilgį, nes tai turi pirmaeilę reikšmę, pasirenkant saugų greiti. Labai svarbi vairuotojo savybė yra sugebėjimas neklystant nustatyti kelio slidumą ir automobilio stabilumą kelyje. Abi šias savybes jis įgyja praktikoje, kai turi pagrindines teorines žinias.

Užstatytose teritorijose kelių eismo taisyklės nusako greičio apribojimą iki 50 km/h (jeigu kelio ženklai nenurodo kitokio greičio). Vadinasi, keliuose, einančiuose neužstatytomis teritorijomis, kai juose nėra greiti ribojančių ženklų, galima važiuoti didesniu greičiu, bet visada būtina žiūrėti bendro eismo saugumo. Tokie gatvių ruožai, kuriuose greitis neribojamas, yra, pavyzdžiui, kai kurie šiuolaikiniai tiltai, turintys plačią važiuojamąją dalį. Atrodytų, kad tai kažkoks nesusipratimas, nes, greitai važiuodamas, automobilis gali nukristi į upę. Tačiau ant tilto nėra pėsčiųjų eismo, važiuojamoji dalis tokia pat plati arba net platesnė už paprastą gatvę, o vežimų eismas uždraustas. Tad eismas tiltu yra mažiau pavojingas, negu pilna transporto priemonių gatve, ir riboti greitį čia nėra reikalo. Kaip rodo praktika, labai retai automobiliai sulaužo tilto aptvarą ir nukrinta į upę, bet gana dažnai užvažiuoja ant šaligatvio ir prispaudžia pėsčiuosius prie pastatų sienų, nepaisant to, kad eismo greitis gatvėse yra apribotas.

Legendinio Ford T atsiradimo istorija

Be abejo, daugumai patyrusių vairuotojų laikytis greičio apribojimo nelengva. Todėl jie dažnai peržengia leistiną greičio ribą, kartais netgi ties pažymėtomis pėsčiųjų perėjomis ir prie tramvajų sustojimų. Tai prieštarauja eismo taisyklėms, kurios yra privalomos visiems, bei neatitinka kultūringo vairavimo principų. Ypač tuo požiūriu nedrausmingi būna jaunuoliai, važinėjantys brangiais (savo tėvų) automobiliais ir besistengiantys tokia vairavimo maniera nustebinti šalia sėdinčius savo draugus. Deja, dažniausiai šitai baigiasi tragiškai.

PAVARŲ DĖŽIŲ VARIANTAI IR JŲ VEIKIMO PRINCIPAI

 

Patiko? Pasidalink

Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų

Vairuotojas, kuris laikosi kultūringo vairavimo principų, tiksliai vykdo ne tik taisykles, bet ir visus nurodymus bei draudimus, nors jam, galbūt, ne visada tai reikalinga ir patogu. Beje, vairuotojai negali elgtis kaip išmano, nes taisyklės ir nurodymai būtini visiems vienodai, nepriklausomai nuo to, ar tai patinka, ar ne.

Garsiniai signalai

Vairuotojas turi įsidėmėti, kad garsiniu signalu galima signalizuoti tik įspėjant. Niekada nereikia garsiniu signalu ką nors šaukti iš namų, reikalauti, kad atidarytų vartus, arba raginti važiuoti automobilį, kurio vairuotojas nepastebėjo šviesoforo signalo pasikeitimo.

Kai tam tikrame kelio ruože arba gyvenvietėje garsiniai signalai yra draudžiami (apie tai sužinoma iš atitinkamo draudžiančiojo ženklo), vairuotojai turi ne tik susilaikyti nuo jų panaudojimo, bet ir būti atidesni bei atsargesni. Tačiau, susidarius kokiai nors netikėtai situacijai, pavyzdžiui, važiuojamojoje kelio dalyje netoli nuo automobilio pasirodžius neatsargiam pėsčiajam, įspėjantį garsinį signalą duoti ne tik galima, bet ir būtina. Šiuo atveju garsinis signalas būna vienintelė išgelbėjimo priemonė pėsčiajam, nes sustabdyti automobilį tokiame mažame atstume neįmanoma. Vadinasi, išimtiniais atvejais pažeisti bendrą draudimą būtina, kai siekiama išvengti nelaimės.

Kelių eismo taisyklėse pasakyta, kad garsinis signalas naudotinas perspėjimui, pavyzdžiui, prieš lenkiant kitą automobilį ne gyvenvietėje. Todėl nereikia lenkti nepasignalizavus ir tuo neįspėjus, nebent lenkiamojo automobilio vairuotojo veiksmai (priartėjimas prie dešiniojo kelio krašto, įjungtas dešinysis posūkio rodiklis) rodytų, kad jis žino mūsų ketinimą.

Taip pat įsidėmėtina, kad tamsoje garsiniu signalu nesinaudojama, o įspėjama, perjungiant šviesą.

Kaip įspėti, priklauso nuo to, ką ir kada įspėjame. Lenkiant automobilį, signalizuojama keliais ilgais signalais, o dviratininko arba pėsčiojo dėmesiui atkreipti pakanka trumpo signalo, duodamo iš pakankamo nuotolio nuo jų ir pakartotinio (visai trumpo), įjungiamo, priartėjus prie dviratininko arba pėsčiojo.

Mažalitražiai automobiliai sutverti miestui

Kad nieko neišgąsdintų, vairuotojas turi signalizuoti garsiniu signalu nelabai stipriai (ilgai) ir iš pakankamai toli. įspėti garsiniu signalu reikia laiku, kad įspėjamasis galėtų nueiti arba nuvažiuoti nuo kelio.

Nors, didėjant automobilių eismo intensyvumui, naudoti garsinį signalą tenka vis rečiau, bet jis visada naudotinas tokiose situacijose, kai įspėti būtina.

Automobilių supirkimas Vilniuje

Privalu žinoti, kad teisminio avarijos nagrinėjimo metu visada klausiama, ar teisingai kaltinamasis vairuotojas panaudojo garsinį signalą, kad įspėti katastrofos auką. Jeigu tokio įspėjimo nebuvo, laikoma, kad vairuotojas savo pareigos neatliko.

PIRMIEJI AUTOBUSAI — TAI KARIETOS LAIKŲ KĖBULAS

Suomijos vairuotojai puikiai važiuoja bet kokiomis sąlygomis

Patiko? Pasidalink