ŠIENAUJAMOSIOS MAŠINOS arba kitaip kalbant frezos

Kaip reikia šienauti/frezuoti

Pagrindinis šienavimo/frezavimo uždavinys suimti visą derlių, išsaugojant maistingąsias žolės medžiagas bei vitaminus, ir paruošti šieną ilgam laikymui. Todėl šienaujant reikia laikytis tokių reikalavimų: Sienavimo bei žemės darbus reikia atlikti per 10-12 dienų. Uždelsus žolės ir žemės nuėmimą, ji netenka iki 2/3 pagrindinių maistingų medžiagų. Žolę pjauti žemai (6-8 cm nuo dirvos paviršiaus); tada daugiau prišienaujama, ir šienas būna maistingesnis. Geriausia žolę frezuoti varpinių žolių plaukėjimo ir ankštinių žolių žiedinių pum­purų susidarymo (butonizacijos) metu (iki žydėjimo ar žydėjimo pradžioje), kai žalia masė turi didžiausią kieki maistingų me­džiagų, iskaitant baltymus ir vitaminus. Po žydėjimo augalų svoris sumažėja 10-20%.

Reikia tinkamai džiovinti žolę. Nupiautoje žolėje yra iki 80% drėgmės. Kad šieną galima būtų ilgai išlaikyti, relki,a džiovinant sumažinti jo drėgnumą iki 15-17%. Džiovinti reikia tolygiai ir greitai. Žolę galima džiovinti tokiais būdais:

  1. suverstiniuose pradalgiuose (suvoluotą) ar nedidelėse kupetėlėse;
  2. suverstiniuose pradalgiuose, vėliau kraunant kupetas;
  3. šiek tiek pradžiovintą pradalgiuose, toliau džiovinti suverstiniuose pradalgiuose ir baig­ti kupetose; d) dirbtiniu būdu (džiovyklose ir specialiai įrengtose daržinėse)*.

Žolės džiovinimas pagreitinamas, sutraiškant stiebus pjovimo metu. Šiuo atveju stiebai ir lapai išdžiūsta vienu metu, maistingi medžiagų prarandama mažiau, ir gaunamas vertingesnis šienas. Šiam tikslui labai tinka žemės frezos, kurių Lietuvoje apstu. Didelis pasirinkimas, iš begalės įmonių, kurios gali pasiūlyti itin kokybiškų įrenginių

Ko vengti, frezuojant?

Vengti frezavimo metu žolės ir šieno nuostolių, ypač lapelių ir jaunų auglių. Žolę reikia sklaidyti pradalgiuose, o suvers tinius pradalgius vartyti ir šieną krauti j kupetas, kol jo drėgnu­mas siekia 45-35%; tada augalai nelūžta ir neišsibarsto. Negalima be reikalo kilnoti sauso šieno, ypač vilkti jj žeme. Sienas perkeliamas dideliais glėbiais, nesklaidant jo.

Negalima šieno užteršti žemėmis ar kitomis pašalinėni; priemaišomis.

Atsižvelgiant j sąlygas ir j šienavimo būdą, naudojamas vie­noks ar kitoks mašing komplektas.

Žemose miškų-pievų zonos užliejamose pievose ir padidinto drėgnumo rajonuose nupiauta žolė pradžiovinama pradalgiuose. Siomis sąlygomis žolė piaunama paprastomis šienapiovėmis arba denapiovėmis-traiškytuvais, sklaidoma pradalgiuose, paskiau šienas sugrėbiamas (suvoluojamas) ir, esant reikalui, apvartomas.

Sukrovus šieną bei žemę iš suverstinių pradalgių kupetas ir jj iš­džiovinus, kupetos pervežamos t laikymo vietą ir kraunamos j kūgius. Siems darbams naudojami rinktuvai-kupetuotuvai, velketai, kūgių krautuvai žemės frezos.

Rajonuose, kur maža drėgmės, ir ten, kur dieną esti aukšta temperatūra, piaunama žolė tuojau pat sugrėbiama I pradalgius. Pradžiūvęs suverstiniuose pradalgiuose šienas presuojamas. Taip šienaujant, šienas neužteršiamas ir geriau išsaugojamos maistin­gosios medžiagos bei vitaminai.

Pritaikius tinkarniausius esamomis sąlygomis šienavimo būdus ir mašinų komplektą, idedama mažiau darbo ir sumažėja šieno nuostoliai. Visa tai jgalina igyvendinti komp1eksinj šienavimo darbų mechanizavimą.

Taip pat remtasi šaltiniu: https://valymoirenginiai.wordpress.com/2017/02/05/pirminis-arimas-arba-frezavimas/

 

KAIP ELGTIS SU KAI KURIOMIS DAŽYMO MEDŽIAGOMIS IR ĮRANKIAIS

Darbo higiena. Kai kurie dažai ir medžiagos, vartojami dažymui, yra daugiau ar mažiau nuodingi. Pavyzdžiui, labai nuodingi yra švino baltieji, vario žalieji dažai; mažiau nuodingi yra chromo geltonieji, chromo žalieji, cinko geltonieji, Berlyno mėlynieji dažai.

Koncentruoti šarmai ir rūgštys taip pat yra stiprūs nuodai. Beveik visi smarkiai garuojantieji skysčiai, kaip acetonas, nitroskiedikliai, ir su jais skiesti dažai (pavyzdžiui, nitroemaliai, nitrolakai), ypač purškiant juos, prisotina orą sveikatai kenksmingais garais ir dulkėmis. Kalkės šiaip nėra nuodingos, bet patekusios į akis, gali jas išėsti tiek, kad žmogus apanka. Terpentinas — taip pat nenuodingas, bet juo dažnai plaunant rankas gali išsivystyti sunkiai pagydomas odos uždegimas — egzema.

Todėl maišant dažus, sausus pigmentus reikia pilstyti pamažu, kad nedulkėtų. Smarkiai garuojančius skysčius reikia laikyti sandariai uždarytuose induose. Skiedžiant koncentruotas rūgštis, reikia po truputį pilti rūgštį į vandenį. Elgiantis atvirkščiai (pilant vandenį į rūgštį), gali įvykti sprogimas.

Po darbo, prieš valgant, net rūkant, rankas reikia visada švariai mazgoti su vandeniu ir muilu. Jei rankos yra įteptos aliejiniais dažais, prieš tai reikia nuvalyti juos žibalu ar benzinu, tik ne terpentinu. Sunkiai valomus lakinius ar pridžiūvusius aliejinius dažus geriau valyti acetonu arba nitroskiedikliu, spiritinius lakus ar politūrą — spiritu (denatūratu).

Patalpas, kuriose buvo dažoma aliejiniais (oksoliniais) dažais, nitroemaliais ar nitrolakais, reikia gerai vėdinti, išvežti senus baldus.

Nuo dulkių, kurios smarkiai sklinda purškiant purkštuvu, reikia saugoti ne tik daiktus, juos uždangstant popierium ar kitais dangalais, bet ir pačiam saugotis. Tam tikslui dėvimos kaukės; jų neturint, — galima apsisaugoti, apsirišus burną bei nosį triguba—keturguba marle.

Teptukų ir šepečių priežiūra. Vandeniniams dažams vartotus teptukus bei dažytuvus pakanka išplauti vandeniu.

Aliejiniams dažams vartotus teptukus, išspaudus iš jų dažų liekanas, reikia išplauti drungnu vandeniu su muilu ir, kad greičiau išdžiūtų, išmušti juos į kokią briauną, o kad nesidraikytų, suvynioti į popierių ir padėti. Karštu vandeniu plaunant, teptukai greičiau išsivalo, bet labai išsiklaipo šeriai. Vien terpentinu išplauti ar jame užmerkti teptukai sukietėja. Dažnai-, naudojamų teptukų galima ir neplauti, o tik, išspaudus aliejinius dažus, pamerkti į vandenį arba žibalą.

Aliejiniams lakams vartotus teptukus taip pat galima užmerkti neplautus į pokosto ir terpentino mišinį, paėmus jų lygiomis dalimis. Jei nenumatoma teptukų greit vartoti, tai jie išplaunami pirma skiedikliu — terpentinu, žibalu, benzinu arba, acetonu, paskui — vandeniu ir muilu.

Nitrolakams vartotus teptukus geriausia iš karto plauti acetonu ar panašiu nitroskiedikliu.

Acetonu arba nitroskiedikliu galima lengvai atmirkyti ir kitais dažais uždžiūvusius teptukus, bet geriau jų neuždžiovinti.

Remtasi informacija: krovinių pervežimas dažant ir https://lt.wikipedia.org/wiki/Derva