Monthly Archive 2017 24 balandžio

Stogo izoliacinės plėvelės

Plėvelių sąmata bendroje namo ar netgi stogo įrengimo sąmatoje sudaro labai nedidelį procentą. Bet neteisingas medžiagos pasirinkimas, plėvelių panaudojimo ir jų savybių svarbos neįvertinimas gali  išlaidas šimteriopai išauginti. Vėjo izoliacija yra reikalinga tam, kad termoizoliacinės medžiagos neprarastų savo šiluminių savybių. Pagrindinė vėjo izoliacinės plėvelės savybė – nelaidumas orui, bet laidumas vandens garams. Ji visuomet įrengiama ant termoizoliacinio sluoksnio.

Nustatyta, kad termoizoliacinių medžiagų porose ir tuštumose, plyšiuose esantis oras yra geras šilumos izoliatorius tol, kol jis nejuda ir nesimaišo su šaltesniu oru. Todėl reikia įrengti vėjo izoliaciją, ypač svarbu teisingai įrengti vėjo izoliacinį sluoksnį ventiliuojamuose oro tarpuose, kad judantis oras “neišneštų” šilumos ir tokiu būdu nesumažintų atitvaros šiluminės varžos kelis kartusNiekas neabejoja, kad stogams reikalingos izoliacinės plėvelės. Vis dar kyla klausimų, kokią plėvelę ir kur kloti, kaip išsirinkti iš, atrodo, tokių panašių tinkamiausią, kuo jos viena nuo kitos skiriasi. Trumpai apžvelgsiu kur ir kodėl naudojamos izoliacinės plėvelės.

Antikondensacinė stogo plėvelė

Antikondensacinė stogo plėvelė – tai drėgmei atspari, neplyštanti pagalbinė priemonė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Antikondensacinė plėvelė apsaugo pastato apšiltinimo sistemą ir konstrukcijas nuo po stogo danga patekusio vandens.

1 Lentelė Antikondensacinės plėvelės techninė charakteristika

     
PARAMETRAI STROTEX 110 STROTEX 140
Svoris
Vandens garų difuzija
Atsparumas plyšimui su vinimi
Temperatūrinės panaudojimo ribos
Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui
Degumo klasė
Standartinis plotis
Standartinis ilgis
110 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb
140 g/m2
40 g/m2/24 h
250 N
-400C iki +800C
3 mėnesiai
B2
1500 mm
50 mb

Antikondensacinė plėvelė

Plėvelės STROTEX 110 ir STROTEX 140 turi būti naudojamos pagal objekto techninį projektą, sudarytą remiantis esamomis statybinėmis instrukcijomis, kuriose įvertinamos plėvelių techninės savybės.

Pranašumai

  • pralaidi garams
  • nepralaidi vandeniui
  • dėl armavimo atspari plyšimui
  • elastiška ir lengvai montuojama
  • atspari UV spindulių poveikiui.

Difuzinė stogo plėvelė – tai „kvėpuojanti“, drėgmei atspari, neplyštanti plėvelė šlaitiniams stogams, apsauganti pastatą dar prieš galutinį stogo dangų klojimą. Difuzinė plėvelė klojama ant gegnių ir tiesiogiai ant apšiltinimo medžiagų, nepaliekant vėdinamo oro tarpo po plėvele. 3 sluoksnių difuzinė plėvelė pagaminta iš „kvėpuojančios“ BP-Amoco plėvelės su mikroporomis, iš abiejų pusių padengtos aukštos kokybės apsauginiu sluoksniu. Gamybos technologija ir plėvelės medžiagos užtikrina jos tvirtumą, gerą garų pralaidumą ir atsparumą UV spinduliams. Kai užleidimai tvarkingai suklijuoti, hidroizoliacinė plėvelė  atlieka ir apsaugos nuo vėjo funkcijas. Naudojama stogo konstrukcijoms, kuriose, be išorinės drėgmės, garai gali kondensuotis į vandenį. Difuzinė plėvelė apsaugo stogo konstrukcijas ir apšiltinimo medžiagas nuo po stogu patekusio vandens, o iš patalpų vidaus per stogo konstrukciją prasiskverbusi drėgmė išgarinama pro plėvelę.
2 Lentelė Difuzinės plėvelės techninė charakteristika

PARAMETRAI 1300V 1300VD
Struktūra

Svoris

Vandens garų pralaidumas

Koeficientas Sd

Atsparumas plyšimui

 

Temperatūrinės panaudojimo ribos

Atsparumas atmosferinių reiškinių poveikiui

Degumo klasė

Standartinis plotis

Standartinis ilgis

Gamintojo garantija

3 sluoksniai

95 g/m2

> 1300 g/m2/24 h

0,02 m

190 N/5cm

150 N/5cm

-400C iki +800C

4 mėnesiai

B2

1500 mm

50 mb

5 metai

3 sluoksniai

135 g/m2

> 1300 g/m2/24 h

0,02 m

230 N/5cm

160 N/5cm

-400C iki +800C

4 mėnesiai

B2

1500 mm

50 mb

10 metų

 

Difuzinė plėvelė ypatinga tuo, kad dėl specialaus audinio iš vidinės pusės ji praleidžia garus, o iš viršaus yra nelaidi drėgmei. Jei šilumos izoliacijoje bus susikaupusių garų, jie pasišalins per šią plevelę Membranomis yra vadinamos „kvėpuojančios” plėvelės, kurios užtikrina apsaugą nuo atmosferinės drėgmės patekimo į konstrukciją, tuo pačiu metu praleidžiančios į išorę vandens garus.

Šios membranos pasižymi ypatinga mikrostruktūra, ir yra neaustinės medžiagos iš sintetinių žaliavų. Jų atsiradimą statybų rinkoje sąlygojo griežtesnės vakarų šalių statybinės normos.

Neginčytinas difuzinių plėvelių privalumas yra tas, kad tik jos leidžia racionaliausiai ir maksimaliai išnaudoti visą tarp gegnių esančią erdvę. Skirtingai negu kitos plėvelės, difuzinę membraną galima kloti tiesiai ant šilumos izoliacijos, todėl jos panaudojimas leidžia atsisakyti papildomo ventiliacinio tarpo, o vietoj jo įrengti papildomą šilumos izoliacijos sluoksnį. Dėl to yra pagerinami šilto stogo temperatūriniai parametrai, mažinamos išlaidos šildymui, padidinama kambario erdvė. Difuzinės membranos dabar plačiausiai naudojamos rekonstruojant arba įrengiant mansardinius stogus, nes jų panaudojimas leidžia nekeisti esamų gegnių storio, pločio, bei visos stogo konstrukcijos.

Būtina paminėti, kad tik keletas šiuo metu esančių rinkoje membranų turi labai aukštus garų pralaidumo, bei vandens ir vėjo nepralaidumo parametrus. Jos yra tinkamos kaip pagrindinė postoginė danga. Kitos difuzinės plėvelės, kurių techniniai parametrai nėra pakankamai aukšti, ir ypač mažas vandens nepralaidumas (kai vandens stulpo aukštis yra mažesnis už 1 metrą) gali būti naudojamos tik stogo vėjo izoliacijai bei vertikaliose sienų konstrukcijose.

Toliau pabandysiu kuo aiškiau apibūdinti difuzinių medžiagų pagrindines savybes ir ką jos reiškia praktiškai. Apžvelgsiu tas savybes, dėl kurių  iškyla daugiausiai klausimų, ir į ką reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį.

Svarbiausios difuzinių plėvelių savybės:

  • Ilgaamžiškumas

Dauguma žmonių medžiagos ilgaamžiškumą supranta ne visai teisingai. Jų manymu, tai kažkokia nereali ir šiai dienai neaktuali jos savybė. Taip turbūt yra dėl to, kad tai nematoma medžiagos savybė.

Bet ilgaamžiškumas, tai ne vien metų skaičius. Tai reiškia, kad medžiaga nepraranda savo funkcinių savybių nei po savaitės, nei po pusės metų, nei po dešimties ar penkiasdešimties.

Todėl rinkdamiesi medžiagą, būtinai atkreipkite dėmesį į deklaruojamą medžiagos ilgaamžiškumą, teiraukitės, kiek medžiaga gyvuoja rinkoje, ar jos savybės sertifikuotos, ar pardavėjas gali prisiimti atsakomybę už siūlomą medžiagos kokybę.

Jūs turite žinoti, kas vyks Jūsų stoge. Pirmiausia, dėl Jūsų ir namo sveikatos. Antra, Jūsų investuoti pinigai į namo apšiltinimą nebeteks prasmės, kaip ir pati šilumos izoliacija, nes jei ant jos paklota izoliacinė medžiaga išretės, sudils ar galų gale išnyks, Jūsų šilumos izoliacinė medžiaga drėks, pūdys konstrukciją, ir negana to – didės sąskaitos už šildymą.

Visos Jūsų pasirinktos membranos savybės turi būti ne tik deklaruotos, bet patikrintos laiko ir patvirtintos laboratorinių tyrimų.

  • Vandens stulpo aukštis ( mmH2O > 1000 )

Dažniausiai techniniuose gaminių aprašymuose nurodomas plėvelės atlaikomo vandens stulpo aukštis. Daugeliui kyla klausimas, kaip gali susidaryti, pavyzdžiui, 1 m aukščio vandens stulpo slėgis ant šlaitinio stogo. Vokiečių mokslininkų duomeninis, esant stipriam šoniniam vėjui su lietumi ar pūgai, susidaro taip vadinamas dinaminis slėgis, kuris ir slegia plėvelę netgi didesne jėga, kaip 1 m vandens stulpo aukštis. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnio stulpo slėgį atlaiko plėvelė, tuo ilgiau ant plėvelės susikaupęs vanduo nepratekės į vidų.Vanduo ant plėvelės gali susikaupti ir išbūti tais atvejais, kai nepakankamai įtempta plėvelė, atsiranda užtvaros iš po stogo danga patekusių šiukšlių, stogo dengimo metu, ypač rudenį, ilgą laiką intensyviai lyjant lietui ir neuždengus stogo dangos. Netgi uždengus stogą, tam tikrose vietose susidaro pavojingos zonos, kuriose gali ilgą laiką laikytis susikaupęs vanduo. Tinkamai neįtempus plėvelės tarp gegnių, šlaito apačioje, karnizo mazge prieš lataką gali susidaryti vadinamosios „kišenės“. Tokios pat pavojingos vietos gali susidaryti aplink stogo langus, kaminus.

Sd <0,02 koeficientas

Sd koeficientas, m (vandens garų varžai lygiaverčio oro sluoksnio storis). Tai reiškia, kad plėvelė praleidžia vandens garus taip pat kaip ir nurodyto storio oro sluoksnis. Populiariai – kuo jis mažesnis, tuo daugiau plėvelė praleidžia vandens garų ir atvirkščiai.

  • Vandens garų pralaidumas ( ~ 1300 g/m²/23h)

Garų pralaidumas (g/m²/24h esant 23°C 85% drėgmei). Ši savybė nusako, kiek vandens garų medžiaga sugeba praleisti. Šis skaičius turi būti kuo didesnis. Kuo didesnis medžiagos garų pralaidumas, tuo sausesnė konstrukcija.

  • Funkcinis medžiagos sluoksnis

Rinkoje siūlomas difuzines plėveles galima suskirstyti į viensluoksnes ir daugiasluoksnes. Pastarųjų gramatūra arba svoris yra didesnis dėl daugiasluoksniškumo. Bet svoris nusako tik medžiagos tvirtumą mechaniniam poveikiui. Šių medžiagų funkcinis sluoksnis yra apsaugotas mechaniniam poveikiui atsparia medžiaga. Bet svarbiausias yra membranos ar plėvelės funkcinis sluoksnis, užtikrinantis membranos vandens ir vėjo izoliacines savybes. Siūlomų rinkoje membranų sluoksniai svyruoja nuo 40 iki 150 mikrometrų. Yra tiesioginė priklausomybė tarp membranų vandens ir vėjo pralaidumo. Jeigu plėvelė pasižymi blogomis hidroizoliacinėmis savybėmis, lygiai taip pat ji bus prastas vėjo barjeras.

  • Atsparumas UV spinduliams

Tai yra svarbi savybė dėl to, kad ne visuomet pavyksta pakloti pagrindinę stogo dangą. Rinkdamiesi, atkreipkite dėmesį į šį parametrą. Nes jei medžiaga neatspari UV spinduliams, tai kad ir kokį trumpą laikotarį bus neapsaugota, praras savo funkcines savybes.

  • Temperatūrinis diapazonas

Temperatūrinis diapazonas turėtų būti kuo platesnis. Gali atrodyti, kad tokių temperatūrų mūsų klimatinėje zonoje nebūna. Bet tai iš tikrųjų reiškia, kad jei  klosite membraną tokios temperatūros ribose, jai visiškai nieko neatsitiks – ji nesideformuos ir nepraras savo savybių.

  • Ekologiškumas

Reikia sužinoti iš ko ir kaip pagaminta medžiaga, ar jos eksploatavimo metu neišsiskiria toksinės medžiagos ar kitos produkto sudedamosios dalys, ar joje nėra cheminių priedų, ar ji tinka visiškam perdirbimui.

Tyrimų metu nustatyta, kad, jei vėjo greitis 4 m/s, namas gali netekti daugiau kaip 30 proc. įrengtos R (šilumos varža) vertės. Vėjo izoliacija apsaugo konstrukciją nuo oro patekimo (infiltracijos) į ją. Tokiu būdu termoizoliacija išsaugo savo šilumines savybes. Blogas plėvelės įtempimas, neteisingas jos paklojimas, plėvelės nepersidengia, neužsandarinamos persiklojimo siūlės- tai pagrindinės klaidos klojant plėvelę.

Kadastriniai matavimai – kaip išsirinkti matininką?

Kiekvienais metais kadastriniai matavimai tampa vis reikalingesni. Nenuostabu, nes nekilnojamojo turto rinka atsigauna ir vis daugiau užfiksuojama šio turto sandorių. Visi norintys parduoti, pirkti, išnuomoti ar kitaip naudoti žemės sklypus, turi atlikti tikslius matavimus. Visi geodeziniai matavimai turi būti atlikti tinkamai.

Ne tik kadastriniai matavimai ir jų pateikiami duomenys yra svarbiausi užsakovui. Paslaugų kaina taip pat užima svarbią vietą. Dažnai pirmą kartą su tuo susiduriantys žmonės nesupranta ar nustatyta kaina yra gera. Kainos nustatomos atsižvelgus į tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos suskaičiuojamas mokestis už kadastrinių matavimų paslaugas. Visų pirma kaina tiesiogiai susijusi su tuo kokio dydžio žemės sklypą matininkas turės matuoti. Kuo didesnis žemės plotas, tuo daugiau darbo laiko skiriama šiam darbui. Taip pat kaina priklauso ar dirbti teks rajone, ar mieste. Matininkai skaičiuoja didesnius įkainius ir už sudėtingesnius sklypų matavimus, kuomet yra neįprastos formos ir kita. Jeigu Jums reikia kadastrinių matavimų skubiai – kaina didėja. Taip pat paslaugų įkainiai būna didesni šiltuoju metų laiku, kai užsakymų įprastai būna daugiau. Žinodami, kad kaina priklauso nuo daugelio kriterijų galima rinktis matininką. Tai labai atsakinga užduotis, nes pasirinkus patirties neturintį ar be reikiamo išsilavinimo žmogų, galima gauti netikslius duomenis arba visai negauti darbo, o susigražinti sumokėtus pinigus gali būti neįmanoma. Kartais pasitaiko ir tokių sukčiavimo, ir apgaudinėjimo atvejų. Žinant tokius atvejus, galima patiems nuo to apsisaugoti.

taip pat pasiskaitykite: Kadastriniai matavimai Vilniuje – svarbu ir elementaru

Dantų balinimas Kaune

Gražūs balti dantys leidžia pasitikėti savimi, o stulbinanti šypsena atveria visas duris. Bet natūraliai baltais dantimis pasigirti gali retas mūsų. Tokiu atveju Jums padės dantų balinimas. Dantų balinimu prieš keletą dešimtmečių galėjo džiaugtis tik Holivudo žvaigždės, tačiau tie laikai jau praėjo, o dantų klinikos Kaune siūlo demokratiškas šios procedūros kainas. Dantų balinimas Kaune tampa vis labiau paklausia odontologine paslauga.

Hipokrato priesaika įpareigoja kiekvieną gydytoją, taip pat ir stomatologą viską padaryti taip, kad pacientą varginanti problema išsispręstų. Tad drąsiai kreipkitės į specialistus, nekompleksuodami dėl pakitusios dantų spalvos. Dantų balinimas Kaune gali būti atliekamas stomatologo kabinete arba dantis balinant namuose – balinimo kapomis.

Kaip veikia dantis balinančios kapos?

Kapos pripildomos balinamojo gelio, uždedamos ant dantų, o Jums beliks dėvėti jas naktį miego metu. Namų sąlygomis atliekamo dantų balinimo esmė ta, kad pacientas dantų paviršių padengia specialia pasta ar geliu, kurie pasižymi mineralizuojančiu ir balinančiu poveikiu. Tam, kad šios priemonės taip greitai nenusiplautų nuo dantų, įtakojamos seilių išsiskyrimo, naudojamos kapos, kurios yra užpildomos vaistiniais preparatais. Kapas gamina iš specialaus, minkšto plastiko. Pagrindinis reikalavimas, kuriuo jos turi pasižymėti, – hermetiškumas. Todėl jos gaminamos taip, kad kiekvienas žmogus jas galėtų prisitaikyti pagal savo dantų formą. Tai atliekama trumpam jas panardinus į karštą vandenį ir dedant ant dantų dar karštas (tokiu būdu jos apgaubia dantis ir prisitaiko prie jų formos).

Prieš atliekant šią kosmetinę procedūrą, rekomenduojama atlikti profesionalią burnos higieną, pašalinti kietąsias ir minkštąsias dantų apnašas, gerai nuvalyti ir nupoliruoti emalio paviršių. Kiek pabals dantys sunku tiksliai pasakyti, tai labai individualus dalykas. Jį nulemia tiek emalio struktūra, tiek amžius bei kiti veiksniai (tarp jų ir tai, ar vartojate daug kavos ir, – ar rūkote).

Daugiau apie dantų balinimo procedūrą stomatologo kabinete

Dantų balinimas Kaune – viena stomatologinių procedūrų, kuria naudojasi, kaip jau minėjome, norintys, kad jų dantys gražiau atrodytų. Šiuolaikinės balinančios medžiagos puikiai sprendžia spalvą pakeitusių dantų problemą, leisdamos pasiekti akivaizdaus ir ilgalaikio rezultato. Dantų balinimas – tai jų spalvos pakeitimas su aukštos kokybės profesionaliomis medžiagomis, kurių pagrindu dažniausiai naudojamas vandenilio peroksidas.

Dantų klinikos Kaune garantuoja dantų balinimo efektyvumą ir kokybę, nes jų naudojamos balinančios medžiagos – patikrintos laiko ir nesukelia nepageidautino efekto dantims ar dantenoms po procedūros. Ji – visiškai saugi. Daugeliu atvejų po procedūros sumažėja dantų jautrumas ir emalis tampa tvirtesnis.

Dantų balinimas Kaune vyksta gydytojo stomatologo kabinete ir garantuoja visišką proceso saugumą. Po burnos ertmės ir emalio būklės apžiūros, gydytojas stomatologas parenka optimalų metodą. Visos dantų balinimo procedūros veikia vienu principu: dantų paviršius padengiamas geliu, kurio pagrindinė sudedamoji dalis – vandenilio peroksidas.

Kada dantų balinti nerekomenduojama?

Dantų balinimas draudžiamas, jei Jūsų dantys itin jautrūs, pažeisti ėduonies, yra emalio pažeidimų. Taip pat dantų balinimas nerekomenduojamas nėštumo ir žindymo laikotarpiu, o taip pat esant įvairioms alerginėms reakcijoms vienai ar kitai balinančios medžiagos komponentui. Dar vienas svarbus aspektas – plombos nepasiduoda balinimui. Tad jeigu yra plombuotų priekinių dantų, po balinimo kurso turėtume keisti ir plombas.

Ir pabaigai…

Jeigu norite pasinaudoti dantų balinimo pro­cedūra, turėtumėte pasitarti su savo gydytoju stomatologu, kuris kiekvienu konkrečiu atveju smulkiau galės paaiškinti apie balin­imą, jo rezultatus. Nereikėtų pamiršti, kad ši procedūra taip pat kainuoja. Tačiau jeigu stomatologas – sąžiningas žmogus ir Hipokrato priesaika jam svarbesnė, nei gaunamas pelnas, jis visada informuos Jus apie tai, ką mes jau aptarėme – kad dantų balinimas taip pat turi trūkumų ir kontraindikacijų.

Jūsų teisė rinktis…

TULPIŲ BOTANINĖ- MORFOLOGINĖ APŽVALGA IR BIOLOGINIAI YPATUMAI

Svogūnas

 Tai vegetatyvinio daugi­nimosi, atsinaujinimo ir maisto medžia­gų kaupimo organas, sudarytas iš paki­tusio stiebo — svogūno dugnelio ir pa­kitusių lapų — dengiamojo bei maitina­mųjų lukštų. Svogūne pakanka maisto medžiagų antgžeminėms augalo dalims bei naujiems dukteriniams svogūnams  išauginti.
Pagrindinis augalo gyvybinių pradų nešėjas yra svogūno dugnelis. Dengia­masis lukštas saugo svogūną nuo karš­Cių, temperatūros svyravimo, perdžiū­vimo, ligųr kenkėjų ir nepalankių po­veikių. Maitinamuosiuose lukštuose esančių maisto medžiagų pakanka nor­maliai antžeminei daliai ir, geriausiu atveju, tokiai pačiai, kaip motininio svogūno, dukterinių svogūng masei išauginti.

Svogūno forma (ištisęs, pailgai ap­valus, ropiškas), spalva ir dydis būdin­gi atskiroms tulpių rūšims arba rūšių grupėms. Kai kurių veislių svogūnai taip pat skiriasi forma ir spalva, tačiau šie požymiai dar labiau priklauso nuo motininio svogūno, klimato meteoro­loginių, agrotechninių sąlygų ir svo­gūno sunokimo laipsnio.
Tulpių svogūnų kloną sudaro labai nevienodos masės ir formos svogūnai. Žydintis augalas išauga iš ne mažiau kaip 3 maitinamuosius lukštus turinčio svogūno, kurio masė 5–8 g, o vegeta­tyvinės reprodukcijos pradus turi kiek­vienas normaliai išsivystęs svogūnas nepriklausomai nuo jo rnasės ir formos. Genetiškai jaunesnių klonų svogūnas, pasiekęs generatyvinę brandą, būna sunkesnis, apvalesnis, pakaitinio svo­gūno viena pusė plokščia, nes jis išsi­vysto generatyvinio ūglio pažastyje, maitinamieji lukštai puresni. Tokio klono ir kiti dukteriniai svogūnai būna labiau suploti.

Tulpių lukštai

Dengiamasis lukštas (tu­nika). Svogūnams bręstant, išorinio maitinamojo lukšto maisto medžiagos būna sunaudotos ir jis virsta popieriška ar odiška, matine ar blizgančia plėvele. Dengiamojo lukšto anatominė sandara kitokia negu maitinamųjų lukštų. Jo spalvą ir faktūrą šiek tiek lemia veislės savybės, o daugiausiai iškasimo laikas. Vėlai iškastų svogūng dengiamasis lukš­tas būna tamsiai rudas, storesnis, anksti iškastų balsvas, šviesiai geltonas arba rausvai rusvas, plonokas. Kai ku­rių tulpių rūšių svogūng dengiamasis. lukštas ryškiaspalvis, pvz., Tulipa turkestanica – avietiškai rausvas, Tulipahumilis             oranžiškai rausvas, daugelio vidinė pusė pūkuota ar plaukuota — T. orthopoda, T. biflora, T. biflorifor­mis, T. turkestanica, T. linifolia. Kai kurių iš jų dengiamojo lukšto vidiniai plaukeliai tokie ilgi, kad išlenda svo­gūno paviršių ir sudaro gelsvą, o T. maximowiczii rausvą kuokštell. Spalvingesni svogūnai ir daugelio Kauf­mano, Fosterio ir Greigo grupių
Anksti iškastų ir šiltai džiovintų svo­gūng dengiamieji lukštai būna storoki ir kieti, todėl gali kliudyti prasikalti šaknims, ypač anksti pražydinant. To­kius svogūnus prieš sodinimą geriau nulupti arba pamirkyti.
Daugiau info apie tulpes rasite: https://apiegeles.lt/svogunines-geles/tulpes/
Kitas idomus straipsnis: Tulpių ekonominė vertė